Kam galima skolintis?
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, dažniausiai šalies gyventojai skolinasi vartojimo reikmėms, tai yra, prireikus pinigų didesnės vertės pirkiniui įsigyti arba atsiradus nenumatytoms išlaidoms, kurioms neužtenka mėnesio pajamų. 2 iš 3 „Swedbank“ suteiktų vartojimo kreditų yra skirti būtent tokiems poreikiams, o vidutinė vienos tokios paskirties paskolos suma sudaro apie 2,1 tūkst. eurų.
Kiti atvejai, kai klientams prireikia vartojimo finansavimo – tai automobilio įsigijimas arba būsto remontas. Pirmuoju atveju „Swedbank“ klientai vidutiniškai skolinasi apie 5,8 tūkst. eurų, antruoju atveju – daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Skolindamiesi būsto remonto reikmėms, gyventojai dažniausiai apmoka remonto darbų išlaidas, įsigyja naujos buitinės technikos ar baldų.
Paskolos grąžinimo trukmė paprastai priklauso nuo skolinimosi paskirties. Paskolas vartojimo reikmėms gyventojai paprastai grąžina greičiau, vidutiniškai per pusketvirtų metų. Kai skolinamasi būsto remontui, paskolos grąžinimo laikotarpis gali siekti 7 metus ar ilgiau. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, didesnioji dalis šalies gyventojų be sunkumų kas mėnesį paskolos įmokoms gali skirti nuo 50 iki 100 eurų.
Dar vienas svarbus aspektas, galintis pakreipti vartotojo pasirinkimą į vieną ar kitą pusę – tai paskolos kaina.
Kokie kriterijai svarbiausi?
Paskolą norintis gauti žmogus turi atitikti tris pagrindinius kriterijus. Pirmas kriterijus – tai nuolatinės pajamos, kurios per mėnesį atskaičius mokesčius turi sudaryti 350 eurų ar daugiau. Jei dėl paskolos kreipiamasi su sutuoktiniu, bendros šeimos pajamos turėtų sudaryti ne mažiau kaip 700 eurų.
Antras svarbus kriterijus – tai pajamų reguliarumas. Atlyginimą paskolos gavėjas turi nepertraukiamai gauti ne trumpiau negu 6 mėnesius, o jei dirbama naujoje darbo vietoje, turi būti pasibaigęs bandomasis laikotarpis. Trečia, visi finansiniai įsipareigojimai per mėnesį negali viršyti 40 proc. gyventojo arba, jei jis skolinasi kartu su sutuoktiniu, bendrų šeimos pajamų.
Tai pagrindiniai, tačiau ne vieninteliai dalykai, pagal kuriuos bankas ar kita finansų institucija vertina galimybes gauti ir grąžinti vartojimo paskolą. Kredito davėjas taip pat atsižvelgia į asmens kredito istoriją bei tai, kaip žmogus vykdė kitus savo finansinius įsipareigojimus anksčiau.
Kur skolintis?
Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes gyventojų poreikiai ir situacijos paprastai būna skirtingi. Pavyzdžiui, jei jums prireikė įsigyti santykinai nebrangų buities prietaisą, kainuojantį kelis šimtus eurų, tokiu atveju patogiausias pasirinkimas gali būti pirkimas išsimokėtinai sudarant sutartį prekybos vietoje.
Tuo metu, kai reikia įsigyti kelis brangesnius pirkinius, tai padaryti greičiausiai bus patogiau gavus vartojimo paskolą. Už sąskaitoje esančius paskolos pinigus bus galima laisvai apsipirkti bet kurioje prekybos vietoje, tam nereikės sudaryti atskirų sutarčių kiekvienai prekei.
Be to, galvojantiems, kad norint pasiskolinti iš banko teks sugaišti nemažai laiko, reikia pasakyti, kad tai nėra tiesa. Paraišką dėl vartojimo paskolos galima užpildyti naudojantis interneto banku ar išmaniąja programėle, o banko specialistų atsakymas ateina per kelias valandas. Paskolos sutartį taip pat galima pasirašyti nuotoliniu būdu, ir pinigai gyventojo sąskaitą pasiekia dar tą pačią dieną, o tam tikrais atvejais netgi per kelias minutes.
Pasiskolinus iš banko, įmokos kas mėnesį bus automatiškai nuskaičiuojamos nuo asmeninės sąskaitos, todėl nereikia rūpintis, kaip nepamiršti jų sumokėti. Interneto banke ar programėlėje galima matyti paskolos likutį, ir bet kada be papildomų mokesčių grąžinti dalį ar visą likusią paskolos sumą.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, didesnioji dalis šalies gyventojų be sunkumų kas mėnesį paskolos įmokoms gali skirti nuo 50 iki 100 eurų.
Kaip įvertinti paskolos kainą?
Dar vienas svarbus aspektas, galintis pakreipti vartotojo pasirinkimą į vieną ar kitą pusę – tai paskolos kaina. Neretai gyventojai daro klaidą paskolos pasiūlymą vertindami tik pagal paskolos palūkanas − tai nėra vienintelis mokestis, kurį taiko kredito davėjai. Gavus vartojimo paskolą dažniausiai reikia sumokėti vienkartinį sutarties sudarymo mokestį, taip pat mokėti mėnesinį sąskaitos administravimo mokestį.
Įvairūs rinkoje veikiantys kreditavimo teikėjai gali taikyti ir daugiau mokesčių, dėl kurių galutinė vartojimo kredito kaina išauga. Todėl prieš priimant sprendimą dėl vartojimo paskolos, visada reikėtų vertinti visus mokesčius, o ne tik palūkanų dydį.
Paprasčiausia tai padaryti atsižvelgus į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Ji sutrumpintai vadinama BVKKMN, ir ją privalo nurodyti kiekvienas kredito teikėjas. Kuo šios metinės normos skaičius mažesnis, tuo pasirinktas kreditavimo būdas jums kainuos mažiau.
Tomas Pulikas yra „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.
