Visoje Europoje didėjančios maisto kainos nėra tik statistika – tai žiauri realybė, daugybę šeimų stumianti į skurdą. Nepaisant to, Europoje kasmet vienam žmogui vidutiniškai tenka 130 kg išmetamo maisto, Lietuvoje – dar daugiau – 140 kg. Šis paradoksas iš esmės gimsta maisto produktų mažmeninės prekybos milžinuose, kurie neretai renkasi geriau išmesti, nei mažinti kainas ar atiduoti maisto produktus skurstantiems ir formuoja mūsų kaip pirkėjų įpročius.
„Mane šokiruoja supratimas, jog toje pačioje šalyje turime dešimtis tūkstančių piliečių, neišgalinčių nusipirkti būtiniausių produktų ir, tuo pačiu metu, tonas maisto, kurį utilizuojame. Man atrodo, jog tai moralinė ir politinė problema, kurią būtina spręsti nedelsiant“, – sako Seimo narys Tomas Tomilinas.
Rudens sesijos metu pradėta svarstyti iniciatyva, raginanti įpareigoti didžiąsias parduotuves mažinti tinkamą vartojimui maisto kainas ir dažniau aukoti jį labdarai. Vieno pasiūlymų iniciatorių, Tomo Tomilino, teigimu tikimasi, jog tokia sistema leis ne tik daugiau maisto, per labdaros organizacijas, išdalinti skurdžiai gyvenantiems, tačiau ir paskatins prekybos tinklus taikyti didesnes nuolaidas besibaigiančio galiojimo maistui, kuriomis galės pasinaudoti visi pirkėjai.
„Tradiciškai manoma, jog maisto kainų reguliuoti nereikia, nes jos savaime susireguliuoja rinkos sąlygomis, tačiau tai nėra absoliuti tiesa. Prekybos tinklams naudingiau maistą utilizuoti, išlaikant jo aukštą kainą, nei perduoti labdarai arba parduoti su nuolaida. Būtent šią nuostatą būtina keisti politinėmis priemonėmis“, – sako Seimo narys.
Pasak Tomo Tomilino didelė dalis šalies gyventojų jaučia infliacijos pasekmes ir yra priversti riboti savo poreikius bei taupyti maisto sąskaita. „Žmonės negali sau leisti šviežių vaisių ir daržovių, kokybiškų produktų, pilnavertės mitybos. Skaudžiausiai tai junta senjorai, tačiau iššūkius patiria ir studentai, vaikus auginančios šeimos, vieniši žmonės“, – sako demokratas. Tokią nuomonę patvirtina ir paramą maistu dalijančios organizacijos, kurių teigimu, maisto trūkumą patiria vis daugiau šalies gyventojų, o besikreipiančių dėl maisto paketų ir paramos maistu skaičius nuolat auga.
Anot jo, įpareigojimas tinkamą vartoti, bet nebetinkamą parduoti maistą perduoti labdaros organizacijoms, raginimas prekybos tinklams viešinti informaciją apie tai, kiek maisto jie utilizuoja, visuomenės įgalinimas šiuos procesus sekti ir pagal tai rinktis tinklą, kuriame apsiperkama, turėtų teigiamos įtakos visiems.
„Mes nesiūlom riboti kainų ar nustatyti jų konkretiems produktams, siūlom paskatinti prekybininkus nustoti naikinti maistą vien dėl to, kad nenori jo parduoti mažesne kaina ar perduoti. Įvedus šį reguliavimą jiems bus privaloma ne tik perduoti produktus labdarai, tačiau ir apsimokės taikyti nuolaidas ir kuo daugiau produktų parduoti“, – sako Tomas Tomilinas. Jo manymu, tokia sistema savaime mažins kainas arba sudarys galimybę žmonėms įsigyti tam tikrų, reikalingų produktų, ženkliai mažesnėmis kainomis.
Peticija galima pasirašyti čia.
