Naujosios koalicijos tikslas – tęsti struktūrinę reformą, vadinamą socialiniu modeliu. Reforma jau vyksta, tačiau prioritetus, siekdami socialinės atskirties mažinimo, rinkimų pažadų vykdymo, visgi privalome keisti.
Štai jau sausį startuoja pensijų indeksavimas (vidutiniškai po plius 15 eurų per mėnesį), plečiasi motinų ir slaugytojų draudimo ribos. Kai kurių sprendimų atsisakysime – pavyzdžiui, vadinamųjų "Sodros" įmokų „lubų“, nes jos socialiai teisingos tik mokesčių progresyvumui. Liepos 1 dieną pradės veikti Ilgalaikio darbo išmokų fondas, Garantinis fondas bus finansiškai tvarus, daugiau žmonių bus apdrausti nuo nedarbo. Vienu procentiniu punktu mažės darbdavių įmoka į "Sodros" biudžetą. Tai labai rimtas signalas ir investuotojams, ir verslui.
Svarbiausia, kodekse turi būti įtvirtintos skaidrios, atviros derybos dėl darbo sąlygų. To daugelį metų prašo darbdaviai, garbės žodį ir sutartį kartais vertinantys daug rimčiau nei įstatymą.
Darbo kodeksą dar teks tobulinti aktyviai įtraukiant ir dirbančiųjų, ir darbdavių atstovus. Veiksmingas ir, svarbu, konstruktyvus socialinis dialogas turi vykti išplėstame trišaliame formate, kai garantuojamas visų suinteresuotų pusių lygiateisis dalyvavimas, neapsiribojant dabartine Trišalės tarybos sudėtimi. Argumentai, adekvatus realybės pripažinimas, konkretus interesų artikuliavimas ir, žinoma, pasitikėjimas – tai pagrindinės atnaujinto trišalio bendradarbiavimo vertybės.
Ko labiausiai trūksta dabartinėje kodekso redakcijoje?
Svarbiausia, kodekse turi būti įtvirtintos skaidrios, atviros derybos dėl darbo sąlygų. To daugelį metų prašo darbdaviai, garbės žodį ir sutartį kartais vertinantys daug rimčiau nei įstatymą. To laukia ir liberaliai mąstantys politikai.
Deja, diskusijų imitacija, vykusi rinkimų kampanijos metu, tapo padriko, chaotiško politinio proceso įkaite. Tai ne struktūrinė reforma, kai nuviliame, gąsdiname visus piliečius. Tai ne reforma, kai jai priešinasi 50–70 proc. piliečių. Privalome sprendimą atidėti, ištaisyti klaidas ir, svarbiausia, grąžinti autoritetą trišaliam formatui. Reikia liautis Seime registruoti darbo santykius reglamentuojančias pataisas ir nukreipti visus lobistus į trišalę tarybą. Tik tada galime kalbėti apie realų įgalinimą ir pilietinę brandą.
Manau, jog norint įteisinti lanksčias darbo sąlygas būtinas tarpusavio pasitikėjimas. Pirmas žingsnis – tai socialinių partnerių pasiūlytas Nacionalinis susitarimas dėl Lietuvos žmonių pajamų didinimo. Reforma privalo startuoti kaip dialogo, bendradarbiavimo rezultatas, o ne konfliktas. Tarpusavio pasitikėjimas yra pagrindinė prielaida, leisianti dalį susitarimų perkelti iš privalomų kodekso nuostatų į kolektyvinio susitarimo lygį. Tai didesnės derybų galimybės.
Ar įvairios kitos sąlygos gali atsirasti Nacionaliniame susitarime? Nors politiniai oponentai yra skeptiški, tačiau iš verslo girdime teigiamus signalus. Keičiasi mentalitetas. J.F.Kennedy žodžiais tariant, ne valstybė dėl manęs, o aš dėl valstybės turiu kai ką daryti.
Verslo asociacijos kartu su SADM, VMI ir kitomis valstybės institucijomis turi pakankamai svertų ir gali tikrinti įsipareigojimų vykdymą. Tuo pat metu susitarimas leistų lanksčiau vertinti tokį verslą, kuris objektyviai nėra tiek lankstus ar pelningas – galbūt tai mažos šeimos įmonės, individualūs amatininkai ir pan. Nacionalinis susitarimas praplečia derybų erdvę.
Panaši tvarka veikia Estijoje, kur rimti kolektyviniai santykiai – nacionalinio lygio klausimas. Estiškas pavyzdys šalia kitų privalumų (geras klimatas investicijoms, reformuotas viešas sektorius) padėjo pasiekti tai, ką mes matome šiandien – geresnę žmonių socialinę padėtį. O juk būtent tai ir yra pagrindinis mūsų tikslas.
Tomas Tomilinas yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas
