Puikybė
Prekybos tinklai nedirbo per Kalėdas ir nedirbs per Velykas ne dėl eilinio „valstiečių draudimo“. Tai yra susitarimas tarp jų ir profesinių sąjungų aktyviai dalyvaujant ministrui. Rimtas socialinis dialogas, tikros derybos. Vadinkite kaip norite. Bet kai ministras Linas Kukuraitis pavasarį paskelbė tokią savo iniciatyvą, staiga atsirado Konkurencijos tarybos veikėjai ir pranešė, kad ministras negali kviesti prekybos centrų tartis dėl darbuotojų gerovės, nes tai pažeidžia Konkurencijos įstatymą. Ilgai negalėjau patikėti, kad toks voliuntaristinis labai svarbaus įstatymo traktavimas įmanomas iš rimtas pareigas užimančių asmenų lūpų.
Bet po to prisiminiau, kad mūsų visuomenė vis dar serga empatijos stoka. Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad elementarios atjautos, solidarumo mes turime labai mažai. Perskaičiau Konkurencijos įstatymą ir pamačiau ten įdomią išimtį. Konkurencijos įstatymo galima netaikyti, jei verslininkai tariasi dėl techninės pažangos. Kitaip tariant, prekybcentriai gali tartis dėl naujų kasos aparatų diegimo ir tai nebus laikoma karteliniu susitarimu, bet, gink Dieve (!), negali tartis dėl darbuotojų Kalėdų. Tebūnie, mieli konkurencijos teisės sargai, laisva Kalėdų ar Velykų diena yra techninis prakaito krautuvių tobulinimo susitarimas. Diena, kai jūsų prekes saugantis, dėliojantis, sunkiai dešimtys kilogramų paletes tempiantys „įrengimai“ pailsi su savo šeimomis.
Gobšumas
Premjero Sauliaus Skvernelio ir jo Vyriausybės kova su kainomis yra labai naudinga Lietuvai. Vyriausybė įžengė į tą lauką, kuris anksčiau buvo nepagrįstai saugomas nuo demokratinės kontrolės. Ten, kur karaliauja sudievintų konkurencijos principų „globojami“ stambūs verslai. Prekybos tinklus ar bankus valstybei paveikti daug sunkiau nei kokį šilumos ūkį. Tai, kad lietuviai išleidžia maistui didžiausią savo pajamų dalį nėra jokia naujiena jau antrą dešimtmetį. Tai nenormalu Europos kontekste. Net brangioje Norvegijoje eilinė šeima maistui pakloja ne daugiau dešimties procentų savo pajamų. Lietuviai gi vidutiniškai pakloja dvigubai daugiau (20,6 proc.), bet žinant mūsų skurdo mastus, akivaizdu, kad parduotuvėms atitenka pusė ir daugiau mažiau pasiturinčių gyventojų pajamų.
Net prezidento Valdo Adamkaus, ekonominio liberalo, laikais buvo pradėta kalbėti apie kainų reguliavimą, bet tokią šneką pradėję politikai gavo stiprų smūgį į galvą nuo Konkurencijos tarybos ir Laisvosios rinkos instituto štampus tiražuojančios žiniasklaidos. Dabartinis bandymas yra kur kas labiau parengtas, profesionalus, turintis aiškų lyderį. Ne mažiau sunki buvo ir pensijų reforma, nes judinti bankus yra dar pavojingiau nei prekybos tinklus. Vos tik pakoregavę pinigų srautą iš dabartinių pensininkų į privačias kišenes pensijų fonduose, gavom skundus į Konstitucinį teismą. Laimei, tie skundai buvo taip atžagariai nurašyti nuo lobistų raštų, kad teismui neteko ilgai su jais vargti.
Tingumas
Empatijos, solidarumo mūsų visuomenėje daugėja, bet aptingę konkurencijos saugotojai, rodos, to nemato. Apklausos rodo daugumos lietuvių pritarimą tam, kad vargstantys prekybos centrų darbuotojai gali ilsėtis per svarbiausias šventes. Štai šių metų balandžio 17–24 dienomis vykdyta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad net 70 procentų respondentų pritarė idėjai, kad valstybinių švenčių proga prekybos centrai nedirbtų.
Laimėjome idėjų kovą dėl Kalėdų ir Velykų, bet mūsų dar laukia aštri polemika dėl Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Daugiau, taip kaip Lenkijoje – nereikia. Juk konkurencija yra ekonomikos variklis, o valstybės reguliavimas turi būti protingas.
Tačiau konkurencija idealioje rinkoje iš Adamo Smito vadovėlio yra viena, o reali rinka – visai kas kita. Aklas tikėjimas konkurencija slopina socialinio bendradarbiavimo potencialą, naikiną demokratinį kūrybiškumą ir nedaugina socialinio kapitalo. Pažangi valstybė turi laiku pastebėti aptingusios konkurencijos spragas ir imtis bendradarbiavimo, susitarimų, politikos, kad neprarasti savo piliečių tikėjimo ja.
Tikiu bendravimo ir bendradarbiavimo galia atėjusiais 2019 metais.
Tomas Tomilinas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, LVŽS frakcijos narys.
