Kadangi Direktyva 2014/24/ES į nacionalines valstybių narių teisines sistemas privalo būti perkelta iki 2016 m. balandžio 18 d., tačiau joje nustatyta ne viena viešųjų pirkimų procedūrų vykdymui aktuali taisyklė ir galimos tokių taisyklių išimtys, šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius su Direktyvos 2014/24/ES įgyvendinimu susijusius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pakeitimus.
Kuo ypatinga Direktyva 2014/24/ES?
Nepaisant to, kad direktyvai, kaip antrinės Europos Sąjungos teisės aktui, nėra būdingas tiesioginis veikimas Europos Sąjungos valstybėse narėse, šios Direktyvos 2014/24/ES priėmimas išreiškia aiškią Europos Parlamento ir Tarybos poziciją vienodinant ir skaidrinant viešųjų pirkimų procedūras Europos Sąjungos mastu.
Kaip pagrindinį Direktyvos 2014/24/ES tikslą galima būtų išskirti būtent viešųjų išlaidų efektyvumo didinimą siekiant užtikrinti geriausius įmanomus pirkimų rezultatus pagal kokybės ir kainos santykį.
Kaip pagrindinį Direktyvos 2014/24/ES tikslą galima būtų išskirti būtent viešųjų išlaidų efektyvumo didinimą siekiant užtikrinti geriausius įmanomus pirkimų rezultatus pagal kokybės ir kainos santykį bei tikslą leisti perkančiosioms organizacijoms naudotis viešųjų pirkimų procedūra drauge siekiant bendrų visuomeninių tikslų (pavyzdžiui, aplinkosaugos, energijos vartojimo efektyvumo, užimtumo skatinimo ir pan.).
Be kita ko, Direktyva 2014/24/ES nustato galimybę perkančiosioms organizacijoms įtvirtinti tokią pirkimo sąlygą, pagal kurią dalyvis bus pašalintas iš tolesnių procedūrų, jeigu jis bus iš esmės pažeidęs ar su dideliais trūkumais įvykdęs ankstesnę pirkimo sutartį, kuo bus bandoma užtikrinti tinkamą pirkimo sutarčių vykdymą.
Kas yra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus?
Direktyvos 2014/24/ES 67 str. 1 d. numato, jog perkančiosios organizacijos sprendimą skirti viešąsias sutartis grindžia ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, nedarant poveikio nacionaliniams įstatymams ar kitiems teisės aktams dėl tam tikrų prekių kainos arba atlygio už tam tikras paslaugas.
Be kita ko, 2 d. apibrėžtos gairės, kaip toks ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas iš principo turėtų būti nustatomas – t. y. kainos ir išlaidų pagrindu, taikant išlaidų efektyvumo metodą, tačiau drauge pažymint, jog valstybės narės yra laisvos nustatyti, leisti perkančiosioms organizacijoms remtis tik kaina arba tik išlaidomis, kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi, ar leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims.
Iš aptarto Direktyvos 2014/24/ES 67 str. turinio akivaizdu, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus suprantamas kaip visa apimanti sąvoka, kadangi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi yra siekiama plačiąja prasme padėti perkančiosioms organizacijoms pasirinkti laimėtoją lyginant atitinkamų pasiūlymų privalumus, o visi konkursus laimėję pasiūlymai bet kuriuo atveju galiausiai turėtų būti atrenkami atsižvelgiant į tai, kurį iš pateiktų pasiūlymų atskira perkančioji organizacija laiko ekonomiškai geriausiu.
Siekiant užtikrinti, kad skiriant sutartis būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, perkančiosios organizacijos, pagal Direktyvos 2014/24/ES sisteminį aiškinimą, nacionalinio teisinio reguliavimo turėtų būti įpareigotos sukurti reikiamą skaidrumą, kad visi konkurso dalyviai būtų tinkamai informuojami apie kriterijus ir priemones, kurie bus taikomi priimant sprendimą dėl sutarties skyrimo – nurodant sutarties skyrimo kriterijus ir kiekvieno šių kriterijų santykinį lyginamąjį svorį.
Taigi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus drauge lemia ir tai, kad viešųjų pirkimų sutartys turėtų būti skiriamos remiantis objektyviais kriterijais, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, siekiant užtikrinti galimybę objektyviai palyginti santykinę pasiūlymų vertę veiksmingos konkurencijos sąlygomis.
Direktyva 2014/24/ES nustatė, jog, vis dėlto, pasirinktais sutarties skyrimo kriterijais perkančiosioms organizacijoms neturėtų būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jais turėtų būti užtikrinama veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos galimybė ir jie turėtų būti pateikiami kartu su priemonėmis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją.
Kaip Direktyvą 2014/24/ES įgyvendina Lietuvos įstatymų leidėjas?
Direktyvos 2014/24/ES pagrindu VPĮ jau yra reformuojamas ir naujausias minėto įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2015 m. liepos 2 d. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju aktualaus VPĮ 33 str. 1 ir 2 dalių redakcija įsigalios 2016 m. sausio 1 d.
Dabar tiekėjas, neįvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, yra pašalinamas iš pirkimų procedūros, išskyrus atvejus, kai įsiskolinimo suma neviršija 50 eurų.
Nepaisant to, 2015 m. balandžio 29 d. buvo pateiktas VPĮ pakeitimo įstatymo projektas, kuris, tikėtina, bus svarstomas tik rudenį, tačiau šio projekto straipsnių nuostatose galime įžvelgti ryškią Direktyvos 2014/24/ES įtaką.
Naujasis VPĮ įtvirtina papildomus privalomus tiekėjų pašalinimo iš viešojo pirkimo konkurso pagrindus, kai tuo tarpu iki pakeitimo buvo numatytas tik vienas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas (VPĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Be to, ankstesnėje VPĮ redakcijoje tiekėjai perkančiosios organizacijos iniciatyva galėjo būti pašalinami iš pirkimo procedūrų esant bet kokio dydžio įsiskolininimui, kai tai numatyta pirkimo sąlygose, kai tuo tarpu dabar tiekėjas, neįvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, yra pašalinamas iš pirkimų procedūros, išskyrus atvejus, kai įsiskolinimo suma neviršija 50 eurų.
Tiesa, atsirado ir esminio pirkimo sutarties pažeidimo pagrindas tiekėjo pasiūlymui atmesti esant neįvykdytai ar netinkamai įvykdytai pirkimo sutarčiai ir jeigu dėl to per pastaruosius trejus metus pirkimo sutartis su tiekėju buvo nutraukta arba per pastaruosius trejus metus buvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pirkimo sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo pripažinimo esminiu (VPĮ 33 str. 2 d. 8 p. įsigalios 2016 m. sausio 1 d.).
VPĮ pakeitimo įstatymo projekto 43 str. pateikia tiekėjo pašalinimo iš konkurso pagrindus. Vieni iš įdomesnių – numatyti 43 str. 4 d. 1 ir 5 p. (tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros, jei jis su kitais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais yra sudaręs susitarimus, kurie iškreipia pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją dėl to esant pagrįstų įrodymų, ir neteisėti tiekėjo veiksmai pirkimo metu, siekiant daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gaunant konfidencialios informacijos, suteikiančios neteisėtą jo pranašumą pirkimo procedūroje ar teikiant klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams organizuojamame viešajame pirkime). Nustačius šiuos pagrindus, tiekėjų šalinimas iš konkurso bus privalomas.
Atkreiptinas tiekėjų dėmesys, jog Direktyvos 2014/24/ES perkėlimas į Lietuvos nacionalinę teisę, sudarys perkančiosioms organizacijoms gerokai platesnes galimybes netinkamus tiekėjus šalinti iš pirkimo procedūrų ne tik aukščiau aptartų pakeitimų pagrindu – turėtų atsirasti ankstesnes sutartis su dideliais trūkumais vykdžiusių tiekėjų „juodieji sąrašai“, itin palengvinsiantys šių netinkamų tiekėjų nustatymą.
Savo ruožtu tiekėjai turės teisę viešąjį pirkimą vykdančiai perkančiajai organizacijai pateikti įrodymus, kad ėmėsi pakankamai priemonių savo patikimumui įrodyti, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas juos pašalinti. Ši naujovė bus naudinga įmonėms, kurios į atliekamus darbus žiūri rimtai, rūpinasi savo paslaugų kokybe bei tinkamai įgyvendina įsipareigojimus, tačiau tikimasi, kad tai netaps priemone iš konkursų šalinti kompetentingus ir sąžiningus tiekėjus.
Tiekėjai turės teisę viešąjį pirkimą vykdančiai perkančiajai organizacijai pateikti įrodymus, kad ėmėsi pakankamai priemonių savo patikimumui įrodyti, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas juos pašalinti.
Atitinkamai įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas Lietuvoje vykdant viešiuosius pirkimus turės būti išrenkamas pagal kainos / kaštų ir kokybės santykį arba pagal kaštus, kurie apskaičiuojami pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, arba pagal kainą (VPĮ pakeitimo įstatymo projekto 50 str. 1 d. 1 p.), o pirkimai, atliekamai šį kriterijų taikant kiekvienais metais negalės sudaryti daugiau kaip 50 procentų nuo perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendros vertės.
Atitinkamai vienu iš pasiūlymų atrinkimo kriterijų bus ir prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu patiriamos išlaidos ar jų dalis (gyvavimo ciklo sąnaudos; VPĮ pakeitimo įstatymo projekto 51 str.). Taigi, nors naujasis VPĮ ir nebenumato mažiausios kainos, kaip atskiro pasiūlymų vertinimo kriterijaus, kaina vis dėlto nepraras savo svarbos vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus bei jų ekonominį naudingumą.
Taigi Direktyva 2014/24/ES ir jos įgyvendinimas neabejotinai įneš permainų į valstybių narių nacionalines viešųjų pirkimų procedūras, kurių vykdymo skaidrumas sudarys galimybę priartėti prie siektinų viešųjų pirkimų standartų.
Tomas Venckus yra advokatas, advokatų kontoros VARUL partneris. Šio teksto bendraautorė yra Greta Bagdanavičiūtė, advokatų kontoros VARUL teisininkė
