Udrius Armalis: Ar krizė Rusijoje smogs Lietuvos turizmo rinkai?

Bankrutuojantys Rusijos kelionių organizatoriai, užsienyje likę turistai, ar tai turėtų jaudinti lietuvius keliautojus? O Lietuvos viešbučius? Kas lėmė Rusijos turizmo krizę ir ko galima tikėtis Lietuvoje?
Udrius Armalis
Udrius Armalis / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Dėl ko kilo krizė Rusijoje? Vienas iš pagrindinių faktorių, kuris smogė Rusijos turizmo organizatoriams – tai, be abejo, politinės sankcijos. Vidiniai Rusijos sprendimai uždraudė pareigūnams ilsėtis užsienyje, taip pat buvo aiškiai pareikalauta Rusijos piliečius nukreipti ilsėtis Kryme.

Išoriniai faktoriai taip pat smogė Rusijos rublio kursui, jam nuvertėjus – sumažėjo galinčių vykti poilsio užsienyje. Pasekmių nereikėjo ilgai laukti – iš karto pasipylė kelionių organizatorių bankrotai, kurie sukėlė nepasitikėjimą turizmo rinka apskritai. Klientai nustojo užsakinėti keliones kelionių agentūrose, pradėjo keliauti savarankiškai. Galbūt kelionių agentūros ir organizatoriai galėjo išgyventi šį periodą, tačiau šiuo atveju Rusijos turizmo verslas buvo paremtas kitu principu.

Kadangi už viešbučius ir skrydžius reikėdavo mokėti ne iš karto, tačiau po kelionės, tad jei vakar atėjo 2 klientai, tai šiandien privalėdavo ateiti 4 klientai, kurie padengdavo ankstesnes skolas, o ryt privalo ateiti 6 klientai, kurie padengdavo šios dienos klientų skolas. Visa ši sistema veikė tol, kol rinka kilo, ji leido dempinguoti kelionių kainas. Tačiau prasidėjus krizei klientai dingo, nebuvo kaip padengti senesnių skolų, tad prasidėjo bankrotai. Taigi, šiuo metu Rusijos turizmo rinka krito beveik 30 proc. ir spėjama, kad tai ne pabaiga.

Sistema veikė tol, kol rinka kilo, ji leido dempinguoti kelionių kainas. Tačiau prasidėjus krizei klientai dingo, nebuvo kaip padengti senesnių skolų, tad prasidėjo bankrotai.

Ar tai gali turėti įtakos Lietuvai? Taip, be abejo. Lietuvoje šiuo metu yra du dideli išvykstamojo turizmo organizatoriai, vienas iš jų stipriai susijęs su Rusija.

Nors šis organizatorius ir teigia, girdi, mes niekuo dėti, esame savarankiški, tačiau vieša paslaptis yra tai, kad tiek viešbučiai, tiek pervežimai užsakomi per įmonę, susijusią su Rusijos rinka.

Tad bet koks barkštelėjimas Rusijos rinkoje gali grėsti Lietuvos skyriaus klientams, su tuo sekančiomis skaudžiomis pasekmėmis – neapmokėtais viešbučiais ir neegzistuojančiais pervežimais. Toks scenarijus labai tikėtinas ir ne tik dėl esamos situacijos Rusijoje. Beje, šio organizatoriaus grupė Rusijoje sumažino žiemos kelionių skaičių beveik perpus. Kokie tolimesni veiksmai – vis tik sunku pasakyti.

Kaip tai gali atsiliepti Lietuvos rinkai? Jokia paslaptis, kad šiuo metu kelionių agentūros pardavinėja kelionių organizatorių paketus su minimaliu – 1-2 proc. uždarbiu. Ar gali agentūra, gaudama nuo užsakymo 10 – 50 litų, išlaikyti darbuotojus, ofisą, o ir padengti ryšio paslaugas?

Todėl jei užsidarytų dar vienas organizatorius, tai smogtų ir agentūroms – jos,bedalindamos 9-10 proc. nuolaidas, tapo invalidais, kurie priversti tenkinti organizatorių užgaidas, viena iš jų – „gaminti planus“ ir pardavimais „remti“ tuos pačius organizatorius. Beje, ar „planų“ gaminimas jums neprimena aukščiau aprašyto „rusiško turizmo biznio“ schemos? Jei nutiktų blogiausias scenarijus, tikėtina kelionių agentūrų bankroto banga bei pasitikėjimo Lietuvos turizmo rinka krizė.

Kaip tai atsilieptų paprastam keliautojui? Šiuo atveju galimi du variantai – tai kelionių brangimo arba kelionių pigimo kelias. Kelionių brangimo scenarijus – rinkoje lieka vienas organizatorius, pigių skrydžių aviakompanijos kitiems metams yra apmažinusios skrydžius, todėl visi norintys negalės gauti pigių bilietų, organizatorius, pasinaudojęs proga nekels daugiau lėktuvų. Tad bet kokiu atveju kelionių pasiūla kris ir atitinkamai kelionės brangs. Pigimo kelias galimas, jei vartotojai, nepasitikėdami Lietuvos turizmo organizatoriais, visai nepirks kelionių iš Lietuvos organizatorių, rinksis keliones iš Lenkijos arba iš vis nekeliaus, tuo pačiu priversdami mažinti kelionių iš Lietuvos kainas.

Aviabilietus reikia pirkti tik oficialiuose aviakompanijų puslapiuose, nes visi lietuviški interneto portalai pigių aviakompanijų bilietus pardavinėja nelegaliai.

Ką turėtų daryti paprastas keliautojas? Viena iš išeičių – keliauti savarankiškai. Perkant bilietą ir atšaukus skrydį aviakompanija grąžina pinigus arba siūlo alternatyvą. Už viešbutį galima mokėti ir atvykus, tad rizika minimali. Beje, aviabilietus reikia pirkti tik oficialiuose aviakompanijų puslapiuose, nes visi lietuviški interneto portalai pigių aviakompanijų bilietus pardavinėja nelegaliai.

Jei vis tik norite keliauti su organizatoriumi, turėkite savo kelionių agentą, kurį pažįstate asmeniškai, arba pirkite mažose kelionių agentūrose – jos suinteresuotos klientų išsaugojimu. Niekada nepirkite kelionių agentūrose, kurios siūlo nuolaidas daugiau kaip 6–7 proc. Jei jums siūlo nuolaidą nuo oficialios kainos 9 ir daugiau proc. – tai rodo tik viena – agentūra visiškai neturi apyvartinių lėšų.

Ir pabaigoje – aš tikiuosi, kad mano įžvalgos nėra teisingos, aš kas dieną viliuosi, kad ši prognozė neišsipildys. Visgi mano pozicija paprasta – aš per daug gerbiu klientus, kad jiems meluočiau.

Udrius Armalis yra kelionių agentūros Superkelionės.lt direktorius

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis