Thierry Breton iš Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto sako, kad turizmas yra viena labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių ekonomikos šakų. Skaičiuojama, kad restoranų ir viešbučių praradimai yra 50 proc., kelionių organizatorių ir agentūrų – 70 proc, o kruizų – 90 proc.
Vokietijos IFO instituto tyrimo metu nustatyta, kad turizmo verslas yra TOP 1 nukentėjusių verslų sąraše – nukentėjo 95,5 proc. turizmo agentūrų ir organizatorių.
Lietuvos turizmo verslą šiandien skandina ne tik finansinės problemos, bet ir nekompetentingų valdininkų sprendimai.
Panaši situacija visur. Turizmo verslas pajamų neturėjo nei kovą, nei balandį, jų nebus nei gegužę. O ir vėliau bus gerai, jei turizmo verslas surinks bent 50 proc. ankstesnių pajamų.
Tačiau Lietuvos turizmo verslą šiandien skandina ne tik finansinės problemos, bet ir nekompetentingų valdininkų sprendimai.
Dar ne taip seniai Lietuvos Prezidentas vetavo Turizmo įstatymo pakeitimus, įteisinančius kelionių kuponus ir Civilinio kodekso pakeitimus, kurie leistų pinigus klientams už neįvykusią kelionę grąžinti ne per 14 dienų bet per 6 mėnesius. Neįsivaizduoju, ką Prezidento komanda galvoja, bet sprendimai, kurie leistų bent šiek tiek atsikvėpti turizmui, buvo atmesti.
Kad suprastumėte, kaip vaikšto pinigai turizme, pateiksiu pavyzdį: pirkėjas-agentūra-kelionių organizatorius Lietuvoje-DMC vietoje-viešbutis ir kiti paslaugų tiekėjai priimančiojoje šalyje. Taigi, klientų pinigai šiuo metu yra pas viešbučius. Ar realu atgauti pinigus per 14 dienų? Visiškai nerealu. Beje, beveik visos pasaulio aviakompanijos pareiškė, kad pinigų negrąžins, išduos tik kuponus. Kaip atgauti pinigus tiek iš aviakompanijų, tiek ir iš kitų tiekėjų, niekas negali pasakyti.
Vietoje to, kad įsiklausytų į turizmo sektoriaus atstovų argumentus, politikai kalba vėjus. Štai Premjeras įsivaizduoja, kad šiemet reikia planuoti keliones po Lietuvą. Tačiau ką daryti turizmo verslui? Mes suprantame, kad išvykstamasis turizmas ne pats mylimiausias verslas Lietuvoje. Bet atvykstamasis turizmas irgi neturi pajamų. Visiems persikvalifikuoti į vietinį turizmą? Bet tam reikia licencijos. Kuri įmonė šiomis dienomis rastų laisvų pinigų draudimui, kuris privalomas organizuojant keliones po Lietuvą? Jau nekalbant apie tai, kad iki šiol keliones po Lietuvą organizuoja daugybė nelegalų – pradedant mokyklų mokytojais, baigiant pavieniais gidais. Kaip gali turizmo įmonės, kurios moka visus mokesčius, atsilaikyti prieš šiuos nelegalus, kurie nemoka jokių mokesčių?
Klientų pinigai šiuo metu yra pas viešbučius. Ar realu atgauti pinigus per 14 dienų? Visiškai nerealu.
Akivaizdu, kad Lietuvos turizmo verslas šiuo sunkiu laiku negaus jokios paramos. Susitaikyti su šiuo faktu sunku, kai matai visiškai kitokius skirtingų šalių pavyzdžius. Tarkime, Turkijos vyriausybė suteikė paskolą viešbučiams, parėmė organizatorius, turinčius savo aviaparką. Vokietijos vyriausybė kreditavo kelionių organizatorių TUI. Ir tai tik maža dalis priemonių, kurių ėmėsi pasaulio valstybės siekdamos išsaugoti turizmą ir jo sukuriamas darbo vietas.
Lietuvoje gi turizmas tėra pavainikis vaikas. Lietuvos turizmo skatinimu ir teisinės bazės palaikymu užsiima Ekonomikos ir Inovacijų ministerija, konkrečiau – turizmą prižiūri viceministras Elijus Čivilis. Šioje ministerijoje yra ir Turizmo politikos skyrius. Yra ir Turizmo taryba, kuri gali inicijuoti vieną ar kitą sprendimą, kuris pagelbėtų turizmo verslui. Yra ir tokia įstaiga „Keliauk Lietuvoje“, kurioje dirba 31 žmogus, o vidutinė darbuotojo alga šioje įstaigoje siekia 2 187,41 Eur. Atrodytų, kad yra kam turėtų rūpėti turizmo verslo problemos. Tačiau vardan turizmo visos minėtos įstaigos per krizės laikotarpį nuveikė visišką didelį kiaurą nulį!
Pirminiame etape į labiausiai nukentėjusių verslų sąrašą nebuvo įtrauktos nei kelionių agentūros, nei kelionių organizatoriai. Maža to, Turizmo taryba paskutinį kartą posėdžiavo 2019 metų gruodžio 10 d. „Keliauk Lietuvoje“ darbuotojai vietoje to, kad galvotų, kaip reklamuoti Lietuvą užsienio rinkoje ir padėti turizmo verslui, užsiima draugų ir pažįstamų verslų reklama. Tiesa, Ekonomikos ir Inovacijų ministerija nusprendė, kad jie ypač gerai gelbėja turizmo verslą ir ta proga pasikėlė atlyginimus.
Beje, šiuo metu Ekonomikos ir Investicijų ministerija neturi savo ministro, jį pavaduoja Žygimantas Vaičiūnas, kuris, pasirodo, visiškai nesiorientuoja turizmo sektoriuje. Yra ne tik išvykstamasis ar vietinis turizmas, bet dar ir atvykstamasis. Tačiau paramą jis nusiteikęs suteikti tik vietiniam turizmui. Puiku, galima remti ir vietinį turizmą. Bet kas jį administruos? Gal VŠĮ „Keliauk Lietuva“? Ta įstaiga, kurios 31 žmogus su beveik milijoniniu biudžetu nesugeba nukopijuoti projektų, kuriuos padaro vienas žmogus su nuliniu biudžetu? Štai renginių industrijai ne tik kad bus atidedami pinigų grąžinimo terminai ir dar bus suteikiamos subsidijos iš Kultūros ministerijos lėšų. Tai atleiskite, kuo skiriasi renginių industrija nuo turizmo industrijos?
Lietuvoje gi turizmas tėra pavainikis vaikas.
O problemos turizmo versle tik prasideda. Šiuo metu su problemomis susiduria viena didelė kelionių agentūra, turinti ir kelionių organizatoriaus statusą. Išaiškėjo, kad ši įmonė beveik 4 metus neteikė Registrų centrui finansinių dokumentų, kas rodo, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų. Tačiau visus tuos metus sėkmingai VVTAT pratęsdavo gaudavo kelionių organizatoriaus pažymėjimą, nes pateikiamos ataskaitos buvo padarytos taip kaip reikia, o šias ataskaitas tikrina ne profesionalūs auditoriai, bet eiliniai teisininkai. Todėl apsukriems žmonėms gan paprasta apeiti šį reikalavimą, o turistai eilinį kartą lieka neapsaugoti. Tad kam reikalingos tos ataskaitos, kurios rodo pernai surūgusio pieno riebumą? Kam reikalingi krūva valdininkų, kurie tik imituoja darbą?
Vokietijoje jau startavo socialinė akcija #mesesameturizmas – mes esame beveik 3 mln. žmonių, kurie dirba turizmo versle Vokietijoje. Ir tai ne statistiniai vienetai, o žmonės su savo istorija, patirtimi, su savo šeimomis ir artimaisiais. Jau ketvirtadienį toje pačioje Vokietijoje planuojamas turizmo verslo darbuotojų streikas. Ir tai šalyje, kur valstybė kiekvienam verslui jau išmokėjo iki 15 000 Eur paramą. Ką vokiečiai pasakytų, išgirdę apie Lietuvos valdininkų „žygdarbius“?
Ankščiau ar vėliau keliausime, tad nežiūrint į pesimistines nuotaikas, kokios bus tos kelionės?
Pirmiausiai atsigaus emigrantinis turizmas: Lietuvoje darbo po šios krizės tikrai nepadaugės, na, o atsigaunanti Vakarų ekonomika vėl pakvies Lietuvos žmones pas save. Sekantis menkas judėjimas prasidės su vietiniu turizmu. Visa blogybė su juo, kad Vyriausybė lig šiol nesugeba paskelbti, kada galės atsidaryti viešbučiai, tad teks vietiniam turizmui apsiriboti vienadienėmis kelionėmis bent jau artimiausiu laiku. Turėtume galvoti ir apie verslo turizmą, kuris galbūt atsigaus trečiame etape. Visgi, nereikia užmiršti, kad ši krizė pakeitė verslą ir derybas: jos vedamos internetu, tad gali būti, kad ateityje šio tipo kelionių teliks tik 50 proc. Verslo kelionės visada buvo kartu ir motyvacinės kelionės, na, o prie stiklo su gėrimu kartais pasiekiami geresni derybų rezultatai nei vaizdo konferencijų metu, tad didesnis verslo kelionių atsigavimas laukiamas po metų. Sekančiame etape laukiame atvykstamojo turizmo atsigavimo, ir ypač nišinio turizmo srityje. Žmonės, turintys savo hobį ir toliau išlaidaus jam.
Ankščiau ar vėliau skrisime į pietus. Lietuviai tokia tauta, kuri – karas ar maras – bet pirmoji startuoja su kelionėmis. Remiantis visais spaudos pranešimais Šengeno sienos greičiausiai bus uždarytos iki vasaros sezono pabaigos. Tad lietuvių numylėta Turkija ar Egiptas vis dar bus nepasiekiamos. Kas lieka? Italiją reikia pamiršti: ji dar ilgai bus tragedijos simbolis. Ispanija? Šiai dienai čia yra beveik 200 000 sergančių, eina kalbos, kad ji irgi bus uždaryta iki metų pabaigos. Šiam neigiamame fone olimpine ramybe spinduliuoja Graikija ir Kipras: Graikijoje užfiksuota tik 2408 sergantys, o Kipre – tik 780 sergančių. Tad nenuostabu, kad Graikija planuoja atidaryti viešbučius jau gegužės pabaigoje. Tad tikėtina, kad tai bus pirmoji šių metų poilsinė kryptis lietuviams. Na, o domėjimasis kelionėmis po Lietuvą nuslops iš karto, kai tik bus atidarytos sienos, nes kaip kažkada pasakė vieni mano turistai apie turizmą Lietuvoje: „lietuviai – tai tokia tauta kuri paima pinigus, bet nesuteikia paslaugų“.
Tad tokia nata ir baikime šį straipsnį, ir kaip skelbė Abu Dabio reklaminis krizės metu išleistas klipas apie turizmą – „Pasaulis greitai grįš!“
Udrius Armalis yra tarptautinio kelionių agentūrų tinklo „Superkeliones.lt“ įkūrėjas
