Valanda, kai juoda tapo balta, viršus – apačia, o 2016 metų rinkimuose didingai triumfavusi Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjunga ir ypatingai jos pagrindiniai veidai viešojoje erdvėje, taip menkinę ir žeminę opoziciją savo valdymo akimirkomis, patys tapo opozicija.
Ir štai dabar, kai per dieną turime daugiau, negu tris tūkstančius atvejų per dieną, sveikatos apsaugos sistema yra ties užlūžimo ir perdegimo riba, išsilaikanti vien dėl mūsų medikų išskirtinio pasiaukojimo, dabar visoms pasaulio šalims buvusios Vyriausybės vedančios partijos lyderiai skelbia dvi konkrečias žinutes – pirmoji, kad šie, savaitgalį naujai inauguruotos Vyriausybės posėdyje paskirti draudimai yra gerokai per griežti ir neproporcingi, antroji – galime pastebėti, kaip įnirtingai mums visiems yra norima įrodyti nenuginčijamą tiesą – tiesą, kad Laisvės partijos, TS-LKD partijų atstovai anksčiau, rudenį ar dar per pirmąją karantino bangą, teigė, kad nėra prasmės užsidaryti ir griežtomis priemonėmis riboti judėjimo, prekybos ar kitų veiklų, laisvę. Kažkur girdėtas leitmotyvas, ne?
Šiuo metu yra bandoma įrodyti, kad dabartinė koalicija yra apimta dviveidiškumo karštinės.
Įprastai stebėdami politinius procesus galime būti liudininkais praktikos, kai už praeitų kadencijų ar politikų nuopelnus, yra skubama nepelnytai prisiimti garbę ir paskubomis pasidabinti laurų vainiku, įnirtingai vykdyti autopanegirikos kampanijas dėl to, kas buvo nulemta anksčiau jų buvusių valstybės vadovų veiksmų. Tačiau kai reikia pripažinti savo klaidas ar trūkumus, neišpildytus lūkesčius – dažniausiai, politikai tyli.
Šiuo metu yra bandoma įrodyti, kad dabartinė koalicija yra apimta dviveidiškumo karštinės – cituojami A.Armonaitės spalį ir anksčiau išsakyti žodžiai apie neuždarytinus barus, TS-LKD lyderių skepticizmas pirmosios bangos metu leisti ribojimus be nepaprastosios padėties normos išpildymo, kitos citatos, padedančios praeitos Vyriausybės atstovams kurti įsivaizdavimą, kad, tik gavus galimybę tiesiogiai formuoti valstybės politiką, naujai darbus pradėjusios Vyriausybės atstovai iš esmės pradėjo daryti tą, ko patys skatino nedaryti metų pradžioje ar vėliau.
Toks naratyvas ir sekama pasaka, atrodo, politinei padėčiai apsivertus aukštyn kojomis, kai amžini visko laimėtojai tapo ne pačiais nuostabiaisiais lūzeriais, o opozicija, bent jau dalis jos, suformavo Vyriausybę, pagaliau atskleidė tikrąjį savo dviveidiškumą – anksčiau kritikuota vien tam, kad kritikuoti, o dabar jau imtasi griežtinti priemonių? Aukščiausia veidmainystės forma!
Kai visuomenėje ir viešojoje erdvėje yra tiek foninio triukšmo, savaime suprantamos baimės ir nežinios dėl viruso, sukėlusio pasaulinę pandemiją, labai paprasta ir nesudėtinga paklysti viename iš eilinių bandymų diskredituoti oponentus remiantis klaidingomis prielaidomis, kuriant ir formuojant dirbtinį vaizdinį, kad dabartinės Vyriausybės veiksmai yra, visų pirma, nereikalingi, neadekvatūs.
Savo rėmėjus ir kitus piliečius bandoma įtikinti, kad dabartinės Vyriausybę sudarančios partijos yra melagių būriai
Be to, savo rėmėjus ir kitus piliečius bandoma įtikinti, kad dabartinės Vyriausybę sudarančios partijos yra melagių būriai – tokiu būdu pakertamas tiek pasitikėjimas jų priimamais sprendimais, tiek pačios Vyriausybės, kurią formuoja konkrečios partijos, reputacija. Jeigu pasižiūrėtume kiek atidžiau, situacijos anaiptol nėra tapačios – vasarą situacija buvo visiškai kitokia, pirmoji banga buvo atlaikyta sėkmingai, iš esmės ir dėl to, kad pavyko išlaikyti drausmę ir, tikriausiai, pritaikytos priemonės buvo tinkamos tokiu būdu plintančiam virusui suvaldyti.
Nepaisant to, verta pastebėti, kad pačių priemonių patvirtinimas sukūrė tam tikrą precedentą, kuris leidžia Vyriausybei griežtinti ir riboti judėjimo laisvę tokiu būdu, kuris atrodo tinkamas pandemijai valdyti, taigi, dabar, kai per dieną viršijamas trijų tūkstančių patvirtintų virusu užsikrėtusių asmenų skaičius, buvusiųjų valdančiųjų mintys apie „chaosėlį“ ar netinkamas priemones atrodo mažų mažiausiai pavojingai mūsų visuomenės ir piliečių sveikatos atžvilgiu.
Naudojantis socialiniu kapitalu, kurį yra sukaupę buvę valdantieji, jų žinutės ir formuojamos komunikacinės mintys bando savo rėmėjus ir palaikytojus įtikinti, kad dabartinė Vyriausybė savo veiksmais iki antrosios pandemijos bangos bandė krautis politinius dividendus kritikuojant valdžios sprendimus, o dabar patys elgiasi taip, kaip prieš tai įvardinti kritikos objektai.
Atsižvelgus į padėtį valstybėje ir retoriką, su kuria susiduriame iš buvusių pagrindinių keturių LVŽS veidų – R.Karbauskio, S.Skvernelio, A.Širinskienės ir A.Verygos, atrodytų, kad tai – paprasčiausias būdas bandyti pagrįsti teiginį, kad dabartinė Vyriausybė netinkamai kovoja su COVID-19 pandemija.
Nuo buvusio premjero bandymo ieškoti teisinio pagrindimo ir kritikuoti priimtų priemonių teisėtumą, iki buvusio sveikatos apsaugos ministro, diskredituojančio ir bandančio niekinti naujojo SAM A.Dulkio užsibrėžtus tikslus ir priemones. Įrašas po įrašo, žodis po žodžio tęsiama ši purvo svaidymo kampanija, skirta nukreipti visų piliečių dėmesį nuo esmės ir nusikratyti atsakomybės dėl nebekontroliuojamos situacijos Lietuvoje, kuri, iš esmės, išsivystė būtent tada, kai buvo pačios rinkiminės kampanijos įkarštis ir galios svertus savo rankose turėjo LVŽS.
Įrašas po įrašo, žodis po žodžio tęsiama ši purvo svaidymo kampanija, skirta nukreipti visų piliečių dėmesį nuo esmės.
Dabar, priešingai, negu mus norėtų priversti pagalvoti jau buvusios valdančiosios partijos galvos, nėra metas kaltinti vieni kitus, kuo minėtieji sėkmingai užsiima jau antrą parą. Po to, kai bus suvaldyta ši beprecedentė padėtis, bus galima iš tiesų pradėti ieškoti tų, kurių (ne)veiksnumas buvo tiesioginė priežastis, dėl kurios nuo COVID-19 sukeltos infekcijos mirė jau virš 800 mūsų bendrapiliečių ir dar daugiau tų, kurie nebegalėjo naudotis sveikatos apsaugos sistema dėl apkrovos, kurią sukėlė pandemija.
Beje, pagrindiniams šios kampanijos vykdytojams vertėtų suabejoti ir rimtai persvarstyti šią eilinę inkviziciją – jeigu jie patys žinotų, kas laukia tų, kurie bus apibrėžti kaltais dėl šios situacijos, koks bus visuomenės požiūris ir vertinimas tų, dėl kurių galimai turime pačią prasčiausią padėtį dėl koronaviruso visoje Europoje, matyt, akyse taip nedegtų ugnelės ir tokio nuoširdaus fanatizmo vedini šie neužsiiminėtų kaltininkų paieškomis, kai patys, matydami neįveikiamą kliūtį priešakyje, nusprendė nuleisti bures, paleisti vairą ir šokti į ledinį ir tamsų vandenį, palikdami naujai įgulai tvarkytis su jau nebepakeičiamu kursu, vedančiu į tiesioginį susidūrimą su ledkalniu.
Tik albatrosas, kuris, šiuo konkrečiu atveju, ne vieno, o bent jau kelių laivo denį palikusios įgulos narių nugalabytas, tikėtina, vis dar kabos aplinkui jų kaklą – simbolis to, kas buvo praleista ir atminimo ženklas visiems, kokie veiksmai buvo vykdomi prieš, per ir po pandemijos, lyginant darbą būnant Vyriausybėje ir veiksmus tapus opozicija.
