Dar 2013 metais, kuomet taip pat buvo mėginama apriboti pacientų teises rinktis gydymo įstaigas, buvo surinkta ir įteikta tuometinei valdžiai per 30 000 pacientų parašų, pasisakančių prieš tokį pacientų pasirinkimo suvaržymą ir sprendimai buvo atšaukti.
Priėmus minėtų įstatymų pakeitimus, iš pagrindų pasikeistų šiuo metu galiojanti tvarka, pagal kurią pacientai, prireikus medicininės pagalbos, gali kreiptis į gydymo įstaigą – tiek valstybinę, tiek privačią – ir joje gauti medicinos pagalbą. Pagal planuojamą tvarką – aktyviojo stacionarinio gydymo (t.y. gydymo gulint ligoninėje) paslaugos nuo šiol galės būti teikiamos už ligonių kasų kompensacijas tik tam tikrų ,,išrinktųjų“ valstybinių gydymo įstaigų tinkle, nes tik su jomis ligonių kasos sudarytų sutartis be jokių atrankos kriterijų – vien tik dėl to, kad jos valstybinės.
Akivaizdu, kad netaikant jokių jų paslaugų kokybę pagrindžiančių atrankos kriterijų, į šį tinklą galės papulti sprendimų priėmėjų draugų valdomos įstaigos, o ne geriausios, kurias labiausiai už pagalbą vertina pacientai. Visos kitos paslaugos (dienos stacionaro, dienos chirurgijos, gydytojų specialistų konsultacijų ir t.t.) bus ligonių kasų lėšomis kompensuojamos tik tose įstaigose, kurios jau turės atitikti įstatymų projektuose išvadintus kriterijus.
Tačiau šie kriterijai yra surašyti kryptingai, atsižvelgiant ne į įstaigų paslaugų kokybę ir pacientų vertinimą, bet pritaikant juos didelių valstybinių įstaigų galimybėms juos atitikti. Pavyzdžiui, numatytų kriterijų – didesnio gydytojų etatų skaičiaus, suteiktų paslaugų skaičiaus, paslaugų kompleksiškumo – negalės atitikti kokybiškai dirbančios mažesnės, specializuotos įstaigos, todėl su jomis nebūtų sudaromos ligonių kasų sutartys ir pacientai nebegalėtų ten gydytis.
Kai kurie kriterijai apskritai sunkiai suvokiami, pavyzdžiui, įstaiga turi būti nepadariusi jokių „mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų“. Užtenka, kad, tarkim, poliklinikoje dirbantis gydytojas padarytų klaidingą įrašą ligos istorijoje ar nepaimtų paciento parašo, tokio pažeidimo pagrindu būtų galima atsisakyti sudaryti sutartį su visa poliklinika, taip be gyvybiškai svarbių sveikatos priežiūros paslaugų būtų palikti tūkstančiai pacientų.
Jei būtų įgyvendinti šie neapgalvoti ir nepasverti galimomis pasekmėmis įstatymų projektai, neabejotinai išaugtų eilės arba apskritai nebeliktų galimybės nemokamai gauti ligonių kasų kompensuojamų paslaugų daugelyje įstaigų, kurios nepatektų į privilegijuotųjų sąrašą. Norime pabrėžti, kad šiuo metu valstybinės įstaigos, nors ir dirba kokybiškai, tačiau nėra pajėgios laiku suteikti pacientams visų būtinų paslaugų.
Pavyzdžiui, skrandžio endoskopijos ar magnetinio rezonanso tyrimo ligoninėje gali tekti laukti iki pusės metų, o privačiose įstaigose šią procedūrą galima atlikti po kelių dienų ar savaičių. Pacientas, kuriam įtariamas vėžys, pusės metų gali ir nesulaukti... Jeigu pacientams nebus sudarytos galimybės pasirinkti gydymą įstaigose nelaukiant eilėse, dalis jų, pasinaudodami teise pagal Europos Sąjungos direktyvas, kreipsis medicinos pagalbos į užsienyje veikiančias gydymo įstaigas už Lietuvos ligonių kasų pinigus!
Bet juk tai visai nenaudinga ne tik pacientams, bet ir Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms. Todėl Lietuvos pacientų vardu nuoširdžiai prašome Seimo narių atsižvelgti į lauktinas neigiamas šių įstatymų pasekmes, ir nebalsuoti už jų priėmimą. Nuo tokių neparuoštų sprendimų priklauso žmonių sveikata ar net gyvybė...
Vida Augustinienė yra Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė
