Nors tai mažai tyrinėta, bet Lietuvos ir Nyderlandų ryšiai siekia toliau nei 100 metų. Pavyzdžiui, Nyderlandų ir Baltijos valstybių asociacijos vadovas istorikas Johnas de Jonge pasakojo, kad istoriniuose šaltiniuose minima, kaip XV amžiuje garsus Fryzijos didikas Rienk Bochema kryžiaus žygio Lietuvoje metu kovėsi mūšyje prie Gardino. Neabejoju, kad viduramžiais vyko ir prekyba su Lietuva, nes olandai visuomet garsėjo kaip geri pirkliai ir jūrininkai, o daug olandų miestų XIV-XV amžiuose buvo galingos prekybinės Hanzos sąjungos nariais. Šios sąjungos kontora nuo 1445 m. veikė ir Kaune. Ryšius su Nyderlandais palaikė ir Abiejų Tautų Respublika. Ambasadoriaus pareigas Hagoje 1789-1791 m. užėmė Lietuvos kunigaikštis, garsus ATR politikas ir kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis.
Ryšius su Nyderlandais palaikė ir Abiejų Tautų Respublika.
Modernus dviejų nepriklausomų valstybių santykių laikotarpis prasidėjo būtent prieš 100 metų. Nuo 1921 m. Lietuvos ir Nyderlandų ryšiai buvo sėkmingai plėtojami įvairiose srityse – politikoje, ekonomikoje, moksle ir kt. Pirmuoju Lietuvos atstovu Nyderlanduose 1921 m. buvo paskirtas žinomas teisininkas ir diplomatas Jonas Aukštuolis. Pradėjęs darbą Hagoje, J.Aukštuolis nedelsiant ėmėsi viešosios diplomatijos. 1921 m. duodamas interviu didžiausiam Nyderlandų dienraščiui „De Telegraaf“ jis pasakojo apie ambasados teikiamą konsulinę pagalbą tiems tautiečiams, kurie iš Roterdamo uosto kėlėsi į JAV. Roterdamas buvo vienas pagrindinių uostų kelionėms per Atlantą.
J.Aukštuolis taip pat kvietė olandus verslininkus kurtis ir investuoti Lietuvoje. Pagalba Lietuvos piliečiams bei ekonominė diplomatija ir tuomet buvo Lietuvos ambasadų veiklos prioritetais. Tam pačiam leidiniui 1923 m. parengtame straipsnyje J.Aukštuolis olandų visuomenei pateikia argumentus kita Lietuvai svarbia tema – kodėl okupuotas Vilnius turi priklausyti Lietuvai. J.Auštuolis Sovietų valdžios buvo ištremtas 1941 m. į vieną iš Mordovijos lagerių, kur mirė 1949 m. nuo džiovos ir išsekimo.
Plėtėsi Lietuvos ir Nyderlandų ekonominiai ryšiai. 1923 m. Nyderlandai buvo aštuntas didžiausias Lietuvos prekybos partneris. Daugiausia eksportavome medieną ir arklius, importavome aprangą ir kakavą. 1924 m. buvo sudaryta pirmoji prekybos sutartis, kuri reguliavo verslo ir laivybos santykius.
Įdomu, kad lietuviškų arklių eksportas buvo gana konkurencingas, nes 1936 m. dvišale sutartimi dėl muitų mokesčių ir kvotų buvo nustatyta, kad Lietuva į Nyderlandus gali eksportuoti ne daugiau 500 arklių.
Šiuo metu Lietuva arklių neeksportuoja, tačiau Nyderlandai yra svarbi rinka Lietuvoje pagamintiems dviračiams. Jei nuomositės dviratį Nyderlanduose, labai gali būti, kad jis pagamintas Šiauliuose. Ši transporto priemonė Nyderlanduose yra labai populiari, šalyje yra daugiau dviračių (virš 25 mln.) nei gyventojų (virš 17 mln.).
Nyderlandai yra svarbi rinka Lietuvoje pagamintiems dviračiams.
Tarpukariu Lietuvą pasiekė ir Nyderlandų investicijos. Pavyzdžiui, gavusi paskolą iš centrinės būstinės, 1937 m. garsi „Philips“ bendrovė pradėjo montuoti radijo imtuvus Kaune. Ši įmonė veikė Lietuvoje nuo 1923 m., kasmet didino radijo imtuvų ir kitų prekių pardavimus. „Philips“ buvo rinkos lyderis, lietuviams gerai žinoma, pelninga įmonė. 1941 m. sausio 13 d.sėkminga „Philips“ verslo plėtra Lietuvoje buvo nutraukta okupacinei valdžiai bendrovę nacionalizavus.
Dar viena svarbi to meto istorija sieja Lietuvą ir Nyderlandus. Olandas Janas Zwartendijkas kartu su šeima nuo 1938 m. gyveno Kaune ir dirbo „Philips“ direktoriumi operacijoms. 1939 m. rugsėjį prasidėjęs karas dramatiškai keitė situaciją Europoje. 1940 m. gegužės 10 d. Vokietija okupavo Nyderlandus. Lietuva buvo dar laisva, bet grėsmės nuojauta stiprėjo. Būtent tą gegužę pasikeitė gana ramus J.Zwartendijko gyvenimas Lietuvoje. Nyderlandų įgaliotasis ministras Lietuvai Leenertas de Deckeris (rezidavęs Rygoje) pasiūlė J.Zwartendijkui tapti Nyderlandų konsulu Lietuvoje. J.Zwartendijkas priėmė šį pasiūlymą ir tapo ne tik verslininku, bet ir diplomatu, dirbančiu Nyderlandų vyriausybei egzilyje, kuri rezidavo Londone. Sovietų Sąjungai ir Vokietai okupavus Lenkiją 1939 m., iš Lenkijos į Lietuvą pasitraukę ir Lietuvoje laikiną prieglobstį radę tūkstančiai žydų atsidūrė aklavietėje tarp nacių ir sovietų. Pagalbą šiems žmonėms suteikė J.Zwartendijkas, nepaisydamas galimo sovietų valdžios ar jo šalį okupavusių nacių persekiojimo.
Nuo 1940 m. liepos vidurio iki Lietuvos aneksijos rugpjūčio 3 d., J.Zwartendijkas išdavė Lenkijos ir Lietuvos žydams daugiau kaip 2 tūkst. vizų, taip išgelbėdamas jiems gyvybes. Vizos buvo išduodamos į Nyderlandams priklausiusią Kiurasao salą Karibuose. J.Zwartendijkas bendradarbiavo su Japonijos konsulu Kaune Chiune Sugihara, kuris gavęs J.Zwartendijko „vizas gyvenimui“ galėjo žydams išduoti tranzitines vizas per Sovietų Sąjungą į Japoniją. Manoma, kad kartu su šeimos nariais iš Lietuvos su šiomis vizomis galėjo pasitraukti daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Už savo žygdarbį 1997 m. J.Zwartendijkas buvo paskelbtas Pasaulio tautų teisuoliu. 2018 m. birželį Kaune priešais buvusį „Philips“ biurą Laisvės alėjoje buvo atidengtas memorialas J.Zwartendijko atminimui.
Po Antrojo pasaulinio karo Nyderlandai plėtojasi kaip laisva demokratinė Vakarų pasaulio šalis, kuri buvo svarbių tarptautinių organizacijų, tokių kaip NATO ir Europos Sąjunga, steigėja.
Sovietų okupacija nutraukė gilėjančius Lietuvos ir Nyderlandų santykius 50-čiai metų. Po Antrojo pasaulinio karo Nyderlandai plėtojasi kaip laisva demokratinė Vakarų pasaulio šalis, kuri buvo svarbių tarptautinių organizacijų, tokių kaip NATO ir Europos Sąjunga, steigėja. Į Nyderlandus vyko pabėgėliai iš sovietų pavergtų tautų, taip pat ir Lietuvos. 1951 m. susikūrė Olandijos lietuvių bendruomenė, todėl šiemet minime jos įkūrimo 70-metį. Mirga Augustaitytė van Spanje buvo pirmoji bendruomenės pirmininkė. Roterdame gyvenusi M.Augustaitytė van Spanje ėmėsi iniciatyvos telkti lietuvius. Pirmiausia ji per moterims skirtą žurnalą „Margriet“ kreipėsi į tautietes Nyderlanduose, kviesdama į susitikimus per kurios buvo siekiama puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą, skleisti informaciją apie Lietuvą.
Susidomėjimas Lietuva Nyderlanduose itin padidėjo Lietuvoje prasidėjus Atgimimui ir paskelbus apie nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 d. Prie Lietuvos laisvės įtvirtinimo prisidėjo ir lietuvių bendruomenė. Vienas iš tokios veiklos pavyzdžių – 1991 m. surengta demonstracija prie Sovietų Sąjungos ambasados Hagoje, kurioje buvo atkreiptas Nyderlandų visuomenės dėmesys į Lietuvos laisvės siekį.
Vienas didžiausių Lietuvos draugų, ilgametis Lietuvos garbės konsulas Hermanas de Lange gerai pažįstamas daugeliui Lietuvos diplomatų ir politikų. Jis užfiksavo savo įspūdžius Lietuvoje po Sausio 13-osios įvykių. Sausio 18 d. H.de Lange vežė į Lietuvą medikamentų siuntą, susitiko su Užsienio reikalų ministerijos, Kauno ir Šiaulių savivaldybių atstovais, su kurias aptarinėjo paramos ir bendradarbiavimo projektus. Jis prisimena, kad žodis „Nyderlandai“ atidarydavo visas duris. Vėliau H.de Lange aktyviai prisidėjo prie pirmųjų Lietuvos vadovų ir kitų politikų vizitų organizavimo Nyderlanduose, kitaip rūpinosi Lietuvos reikalais (pavyzdžiui, asmeniškai siekė, kad Nyderlandai pradėtų naudoti nepriklausomos Lietuvos, o ne sovietinį tarptautinių telefono skambučių kodą).
1991 m. rugsėjo 3 d. Nyderlandų užsienio reikalų ministras Hans van den Broek pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Algirdui Saudargui, kad „Nyderlandų Karalienė įgaliojo jį perduoti Jūsų Ekscelencijai, jog Nyderlandų Karalystės Vyriausybė pripažįsta Lietuvą kaip nepriklausomą, suverenią valstybę”.
Buvo jaučiamas olandų noras padėti Lietuvai, mezgėsi pirmosios partnerystės tarp miestų, pradėti įgyvendinti paramos ir mainų projektai.
Nuo tada pradėjome atkurti dėl Lietuvos okupacijos nutrūkusius Lietuvos ir Nyderlandų dvišalius santykius. 1993 m. aktyvus Nyderlandų lietuvių bendruomenės narys Romualdas Sinius buvo paskirtas Lietuvos garbės konsulu Hagoje, padėjo plėtoti ryšius tarp šalių. 1992 m. Nyderlanduose įkurta visuomeninė Nyderlandų-Baltijos valstybių asociacija, kuri skleidė informaciją apie Baltijos šalis, subūrė jomis besidominčius olandus. Buvo jaučiamas olandų noras padėti Lietuvai, mezgėsi pirmosios partnerystės tarp miestų, pradėti įgyvendinti paramos ir mainų projektai.
Šiandien Lietuva ir Nyderlandai yra artimi partneriai ir patikimi sąjungininkai, kurie intensyviai bendradarbiauja daugelyje sričių.
Nyderlandų tarptautinių santykių institute „Clingendael“ Hagoje 90-taisiais metais diplomatijos ir derybų mokėsi dešimtys šiuo metu aukštas pareigas einančių Lietuvos diplomatų ir politikų. Kol Vilniuje nebuvo oficialios Nyderlandų atstovybės, grupė olandų verslininkų, tarp kurių buvo dabartiniai Lietuvos garbės konsulai Herman de Lange ir Gert Zandsteeg, kartu su bendraminčiais Lietuvoje, ėmėsi iniciatyvos Vilniuje įkurti „Nyderlandų namus“ (Holland House). Šis centras, duris atvėręs 1995 m., ženkliai prisidėjo prie Lietuvos ir Nyderlandų ekonominių, kultūros ir kitų ryšių plėtros. Prie jo kūrimo ištakų buvo ir jam vadovo viena aktyviausių Lietuvos ir Nyderlandų draugystės puoselėtojų Nijolė Galinienė. 2000 m. pradėjo veikti Lietuvos ambasada Nyderlanduose, o 2001 m. atidaryta Nyderlandų ambasada Lietuvoje.
Šiandien Lietuva ir Nyderlandai yra artimi partneriai ir patikimi sąjungininkai, kurie intensyviai bendradarbiauja daugelyje sričių. Mus vienija bendros laisvės ir demokratijos vertybės. Nyderlandai praktiškai prisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo – Lietuvoje NATO kovinėje grupėje nuo 2017 m. tarnauja apie 300 olandų karių.
Nyderlandai taip pat dalyvavo Baltijos oro policijos misijose. Mūsų požiūriai sutampa daugeliu svarbių Europos Sąjungos darbotvarkės klausimų, tokių kaip ES vidaus rinkos plėtra, konkurencingumo stiprinimas ir atvirumas prekybai. Nyderlandai yra vienas svarbiausių Lietuvos prekybos ir investicijų partnerių (penktas Lietuvos prekybos partneris ir trečias didžiausias investuotojas).
Yra sukurtos geros sąlygos Lietuvos ir Nyderlandų tolimesnei santykių plėtrai. Tai Lietuvos ir, manau, abiejų mūsų šalių bendras interesas.
Lietuvoje kuriasi olandų informacinių technologijų, logistikos ir žemės ūkio įmonės. Šalys glaudžiai bendradarbiauja pažangių technologijų, gyvybės mokslų ir kitose srityje. Auga turizmas, kultūros ir meno mainai. Olandiškai galima perskaityti apie 40 lietuvių literatūros kūrinių. Pastaraisiais metais į olandų kalbą buvo išversti didieji klasikos kūriniai – Kristijono Donelaičio „Metai“ ir Balio Sruogos „Dievų miškas“. Gilėja švietimo ryšiai, Nyderlandai yra viena svarbiausių lietuvių studijų krypčių, čia studijuoja virš 1300 lietuvių studentų.
Yra sukurtos geros sąlygos Lietuvos ir Nyderlandų tolimesnei santykių plėtrai. Tai Lietuvos ir, manau, abiejų mūsų šalių bendras interesas. Nyderlandai yra Lietuvai svarbus partneris – tai penkta didžiausia ES ekonomika, socialiniu, technologiniu ir kitais požiūriais labai pažangi valstybė. Puoselėjame tas pačias politines vertybes, dažniausiai panašiai vertiname tarptautinius įvykius.
2018 m. Vilniuje Nyderlandų Karalius Willem – Alexanderis pasakė: „Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas, jūsų laisvė yra ir mūsų laisvė, jūsų ateitis yra ir mūsų ateities“. Šie žodžiai gerai įprasmina mūsų šalių partnerystę.
Vidmantas Purlys yra Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose. Autorius dėkingas Nyderlandų-Baltijos asociacijos prezidentui John de Lange, Lietuvos garbės konsului Herman de Lange ir Lietuvos ambasados Nyderlanduose diplomatei Giedrei Geleževičienei už vertingą informaciją ir duomenis, kurie padėjo parengti šį straipsnį.
