V.Targamadzė: Reformatoriai, ar susimąstėte, kad jūsų neatsakingumas klampina mokyklas?

Ar tikrai bendrajame ugdyme atsakingai elgiasi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMSM) ir jai pavaldžios institucijos?
Vilija Targamadzė
Vilija Targamadzė / Asmeninio archyvo nuotr.

Klausiu, nors atsakymą galima nuspėti iš anksto – inicijuota ir stumiama daug ŠMSM pertvarkų, bet jos kelia nerimą, nes jų įgyvendinimo planas nėra aiškus ir pagrįstas ištekliais, veiksmai stokoja logikos. Šį kartą apie atnaujintas Bendrąsias programas (BP).

Dėl atnaujintų BP daug kalbėta, bet ar tinkamai pasirengta jų įgyvendinimui? Gegužės 29 d. LRS Švietimo ir mokslo komiteto organizuotoje diskusijoje „Dėl atnaujintų Bendrojo ugdymo programų diegimo“ išryškėjo dvi kardinalios nuomonės – viena, kad reikia stabdyti BP įgyvendinimą, kita – jokiu būdu to nedaryti. Abi nuomonės turi savo logiką – pirmuoju atveju aiškinama, kad nepasirengta, nes nėra vadovėlių, mokymo/si medžiagos mokytojui ir mokiniui, galų gale neaiškios BP ir išorinio vertinimo jungtys.

O tai labai svarbu, nes vienuoliktokų laukia tarpinis vertinimas, kuris sudarys 40 proc. viso vertinimo. Bet lituanistai iki šiol nežino net vertinimo gairių. Tai kaip tada padėti mokiniams pasirengti tarpiniam vertinimui? Nejau iki šiol nebuvo galima parengti vertinimo gairių? Ką tiek laiko veikė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ir kaip kontroliavo ŠMSM? Net pasitarime dalyvavęs mokymo priemonių leidėjų atstovas priminė, kad rengti vadovėlį nežinant vertinimo gairių yra sudėtinga. Ir tai suprantama, nes vadovėlyje gali būti sudėti skirtingi akcentai. Mokiniai dabar gali tapti tarpinio vertinimo įkaitais.

Tą problemą reikia skubiai spręsti, nes tai susiję su vaikų ateitimi, ypač stojimu į aukštąsias mokyklas. Antruoju atveju teigta, kad stabdyti BP įgyvendinimą nebūtų logiška, nes jau įvyko psichologinis lūžis dėl BP atnaujinimo, mokiniai jau rengia savo planus, prasidėjo mokymai, kai kuriose savivaldybėse jau išsiaiškinti programų pokyčiai ir nuosekliai rengiamasi jų įgyvendinimui, etc. Taigi, argumentų galima rasti priešingoms nuomonėms pagrįsti. Bet įdomu pastebėti, kad būtent mokyklų vadovai siūlo nestabdyti BP įgyvendinimo, o dalis mokytojų yra kitos nuomonės.

Susidaro įspūdis, kad kai kurie vadovai nėra pakankamai įsigilinę į situaciją, o vertėtų tai padaryti. Juk mokytojas moko ne tik paralelinėse, bet paprastai ir keliose kitose klasėse, tad jam teks įgyvendinti ne vieną programą, nors trūksta mokymo priemonių ir galimybė jų įsigyti yra menka.

Be to, klasėje mokosi įvairių mokinių, tad ir mokymo / mokymosi strategijos turi būti skirtingos. Yra ir mokymosi sunkumų patiriančių mokinių. Tokiu atveju reikia švietimo pagalbos specialistų patarimų. O jų mokyklose trūksta – beveik 40 proc. mokyklų neturi psichologų, o kiek dar trūksta specialių pedagogų ir logopedų! Nederėtų pamiršti, kad ne visi tėveliai sutinka diagnozuoti vaiko problemas pedagoginėse psichologinėse tarnybose.

ŠMSM iki šiol šis klausimas neišspręstas, nors akivaizdžiai pažeidžiamos vaiko teisės – vaikas negauna reikiamos savalaikės pagalbos. Sunkumų patiria ne tik toks vaikas, bet pedagoginėje veikloje – ir mokytojai, neretai ir bendramoksliai. Be to, paskaičius kai kurias PPT parašytas rekomendacijas, pagalvoji, ar jos nėra tiražuojamos – labai jau vienodos. Tokias, ko gero, parašyčiau ir aš, neturėdama specialaus išsilavinimo (esu ugdymo mokslų atstovė).

Mokyklos ir mokytojai įmesti į labirintą. Neabejoju, kad būdami atsakingi jie tą labirintą įveiks savo sveikatos sąskaita. Bet kodėl taip turi būti? Juk yra atsakingos institucijos?! Bet ką čia besakysi – atsakingieji už šią situaciją palinksės galvomis, gal vienas kitas ir paraus, bet praktiškai viskas guls ant mokytojų pečių. Tad kas prisiims atsakomybę? Juk stumiamos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, įtraukusis ugdymas, išoriniai patikrinimai, etc. O tam akivaizdžiai nepasirengta.

Ką dar galima padaryti dėl BP? Reikia racionalizuoti veiksmus, o tam reikalingas ištekliais (ne tik finansiniais, bet ir laiko) pagrįstas planas. Turint omeny, kad maždaug po mėnesio mokytojams prasideda atostogos, NŠA turi paaiškinti BP esminius skirtumus (kiek žinau, Utenos švietimo centras tai jau atliko, tad galima būtų pasinaudoti jų patirtimi), organizuoti mažiausiai dvi kiekvieno mokomojo dalyko sesijas, kuriose būtų atsakoma į iš anksto mokytojų pateiktus klausimus.

Be jokios abejonės, pasikeitusioms BP temoms parengti mokymo ir mokymosi medžiagą. Svarbu susitarti dėl išorinio vertinimo gairių. Iš pradžių bent jau dėl tarpinio vertinimo gairių vienuoliktoje klasėje. O įvairius mokymus galima įrašyti ir mokytojai turės galimybę susipažinti jiems tinkamu laiku.

Nebūtina juos trukdyti įvairaus vertingumo seminaruose. Kiekvienas plano žingsnis turi būti prasmingas, realus. Atsakingoms institucijoms derėtų pagaliau baigti deklaracijas ir tuščias apsukas. Edutauškalai čia nepadės. Reikalingi aiškūs, konkretūs darbai ir pagalba mokykloms.

Edutauškalai čia nepadės. Reikalingi aiškūs, konkretūs darbai ir pagalba mokykloms.

Privalu prisiminti – ŠMSM ir jai pavaldžios institucijos turi tarnauti mokykloms, o ne atvirkščiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis