Medžiotojai mėgsta sakyti, kad medžioklė yra amžina, tačiau reikia pripažinti, kad diskusijos apie medžioklę yra dar amžinesnės. Šiuo metu per elektroninę erdvę verčiasi pasipiktinimo cunamis dėl aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos machinacijos, įteisinant medžioklę su lankais. Noriu pasidalinti keliomis detalėmis iš proceso, kuris ir atvedė prie šio rezultato.
Medžioklės techninius aspektus reglamentuoja aplinkos ministro tvirtinamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės.
Taisyklėse be viso kito apibrėžiama kokius gyvūnus, kokiu metu ir kokiomis priemonėmis galima ar negalima medžioti. Būtent čia šį penktadienį ir išdygo lankai, kurių naudojimas įsigalios nuo 2022 balandžio 1 d.
Sutarimai baigėsi, prasidėjo fejerverkai
Visas pakeitimų paketas brendo dar nuo praėjusių metų rudens, kai eilinio Medžioklės konsultacinės tarybos posėdžio metu buvo sutarta, kad medžiotojų organizacijos pateiks tarpusavyje suderintus pasiūlymus, o jie bus svarstomi kitame posėdyje. Medžiotojai projektą pateikė, tačiau toje vietoje susitarimai baigėsi, o prasidėjo fejerverkai.
Numatyto posėdžio taip ir nebuvo, o vietoje jo Aplinkos ministerija kovo mėnesį surengė aptarimą, į kurį buvo sukviestos išskirtinai tik medžiotojų organizacijos.
Aplinkos ministerija ir konkrečiai Medžioklės tarybos pirmininkė viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė užsitvėrė tylos siena ir nesiteikė atsakyti, kaip ir kada vyks derinimo procesas su kitomis suinteresuotomis pusėmis.
Galų gale atsiuntė formalų atsakymą, kad jokių kitų derinimų nebus, tik privalomasis su visuomene. Atsakymą atsiuntė pačiu vėliausiu įstatymais leidžiamu momentu (20-ą darbo dieną po užklausimo), kai iki viešo derinimo, apie kurį ir buvo pranešta atsakyme, pabaigos buvo likusi vos viena diena. Ir turėkite galvoje, kad aš vis dar nepriėjau prie įdomiųjų istorijos vietų.
Kaip jau minėjau, viskas prasidėjo nuo medžiotojų pasiūlymų, kurie buvo paskelbti ir viešai. Aplinkosaugos koalicija kartu su Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ parengė ir Aplinkos ministerijai nusiuntė pastabas medžiotojų siūlymams, taip pat pateikė ir savo pasiūlymus – visa tai taip pat vieša.
Šia medžiaga pasidalino ir su visais Medžioklės tarybos nariais elektroniniame susirašinėjime, nes primenu, kad jokio derinimo proceso ministerija tuo metu nevykdė, o, kaip išaiškėjo, ir nevykdys. Į šias pastabas sureagavo Lietuvos medžiotojų organizacijos atstovai Gytis Misiukevičius ir Gediminas Vaitiekūnas, Aplinkos ministerijai ir kitiems Medžioklės tarybos kolegoms išsiųsdami oficialų (bet jau šįsyk neviešą) raštą su savo atsiliepimu.
Raštas prisodrintas kaltinimais Aplinkosaugos koalicijai korupcija ir šantažu, užuominomis apie terorizmą, nepaaiškinamais susiejimais su buvusiu aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, meldine nendrinuke, žuvėdromis, asmeniniais užgauliojimais ir kitais retorikos perliukais.
„Turime paprastuosius mužikus, kurie įmauroja iš tvarto į svetainę“
Na, čia klasika – vietoje atsakymo į konkrečius dalykinius argumentus oponentas imamas tepti visu, kas po ranka pakliūva, – nesvarbu, ar į temą, ar ne, – nes tikslas yra „įrodyti“, jog jo argumentai yra pagal nutylėjimą neteisingi. Vėliau Gytis Misiukevičius nuo savęs atsiuntė dar vieną nuomonę, kurią puošia tokie pasakymai, kaip „Gamtosaugininkai tik šūdo malimu ir biurokratinio aparato išpūtimu rūpinasi“,„Palikite Buveinių direktyvą ramybėje, išmokite suprasti teksto visumą, o nepezėkite“, „Išsiplaukite galvas šaltu vandeniu“, „Šikt ar ėst norite?“ ir taip toliau.
Taigi, turime paprastuosius mužikus, kurie įmauroja iš tvarto į svetainę mėšlinais batais ir nesusigaudo, o kas čia ne taip.
Beje, įdomus faktas – Lietuvos medžiotojų draugija yra vykstančio švietėjiško projekto apie medžioklę (https://www.miske.lt/projektas/), kuriuo siekiama gerinti medžiotojų įvaizdį visuomenėje, rėmėjai.
Taip pat reikia nepamiršti, kad tai nėra šiaip nekaltas leptelėjimas tarpuvartėje ar pakvailiojimas kur nors Facebook pakraštyje, tačiau oficialus raštas Aplinkos ministerijai ir susirašinėjimas su įvairių oficialių valstybės institucijų atstovais apie svarstomą teisės aktą. Vadinasi, tai yra teisėkūros proceso dalis.
Šių dviejų asmenų rodoma nepagarba ne tik sau ir kitiems, bet ir demokratinėms institucijoms ir teisėkūros procesui yra tiesiog pribloškianti.
Kokių veiksmų ėmėsi viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, kuriai tenka atsakomybė užtikrinti, kad Medžioklės taisyklių keitimo procesas būtų demokratiškas ir etiškas, nekalbant jau apie atitikimą teisės aktams?
Jokių. Tylu, ramu, tolumoje paukščiukai čiulba. Nes o kas čia tokio, kad kažkokie svarbūs medžiotojų šulai tyčia ir sistemingai žemina kitų proceso dalyvių garbę ir orumą ar tyčiojasi iš pačios ministerijos? Baisaus čia daikto, po medžioklės prie butelaičio dar ne taip pasakoma ar padaroma.
Manau, čia tinkama vieta priminti, kad ir viceministrė, ir ministras Kęstutis Mažeika yra medžiotojai – tai gal išties nepadoru būtų savus kritikuoti ar ginkdie kažkaip nubausti.
Metas padaryti lyrinį nukrypimą ir pasidalinti tuo, ką bendrai manau apie dabartinę Aplinkos ministerijos politinę vadovybę. Nerasiu geresnio apibendrinimo, nei vieno iš Seimo tribūnos kalbėjusio politiko pasakymas, kad valdžia mums duota Dievo už mūsų nuodėmes.
Ir panašu, kad nuodėmių pridarėme labai daug, jei jau gavome mažeikas ir vaitkevičiūtes. Kai prieš porą metų viešai kritikavau tuometinį aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir jo komandą už nevykusią komunikaciją ir perdėm didelį ūkiškumą gamtos apsaugos srityje, net neįsivaizdavau, ką gausime po to.
Ko nesugriaus, tą sustabdys
O gavome žmones, kurie atėjo tikslingai ir piktybiškai griauti viską, ką suspės per porą metų. Ko nesugriaus, tą sustabdys. Ko nesustabdys, tą bent jau sulėtins ar apsunkins. Žmones, kurių moto yra „miškas – lentoms, gyvūnai – medžiotojams, saugomos teritorijos – šiukšliadėžėn, o visuomenė su savo klausimais ir pasiūlymais – velniop“. Todėl kaip ir beveik visa gamtosaugininkų bendruomenė bei tos pačios aplinkos ministerijos darbuotojai sukandęs dantis laukiu, kada ruduo, kada pagaliau baigsis ši stichinė nelaimė. Kurią mums taip dosniai padovanojo Premjeras. Kaip pats tada sakė – kad reformos gyvybingiau vyktų.
Metas grįžti prie Medžioklės taisyklių, metas pašnekėti apie sukčius. Taigi, kaip taisyklėse atsirado lankai? Pradėsiu nuo priminimo, kad 2018 m., kai gimė medžioklės su lankais idėja, Seimo narys Kęstutis Mažeika buvo vienas iš siūlymo iniciatorių ir „veidų“.
Medžiotojų rudenį pateiktuose pasiūlymuose lankai taip pat buvo įrašyti. O ir ministerijos organizuotame pasitarime su medžiotojų organizacijomis ministras žadėjo, kad lankai bus. Todėl kai viešai derinti pateiktame Taisyklių projekte lankų nebuvo, maloniai nustebome. Vadinasi, išgirdo argumentus, įvertino, kad saujelės pramogos norinčių turtuolių užgaidos negali būti svarbiau už 60 tūkstančių peticiją pasirašiusių piliečių nuomonę. Keista, neįprasta, bet džiugu.
Ir štai gegužės 8 d. šviesą išvysta ministro pasirašytas įsakymas. Kuriame lyg niekur nieko pūpso lankai. Žinant, kad ministras lankų norėjo nuo seno ir dar prieš kelis mėnesius juos pažadėjo kolegoms medžiotojams, nekyla abejonių, jog taip buvo padaryta tyčia. Viešai derinti pateiktame projekte lankai nebuvo įtraukti tam, kad nesukeltų bereikalingų diskusijų ir pasipiktinimo, tačiau iškart buvo žinoma, kad jie bus įrašyti vėliau, kai jau visuomenė bus bebalsė. O tai juk žinoma sukčiavimo schema – duoti perskaityti ir suderinti sutartį, o prieš pasirašant pakišti kitą, kuri nuo pat pradžių gulėjo stalčiuje. Piliečiams ar verslui už tokius veiksmus grėstų teisinė atsakomybė. O kaip politikams?
Pabaigai belieka konstatuoti, kad kol medžioklę tvarko mužikai su sukčiais, visi kiti tyliai rūko kamputyje. Šaltu vandeniu išplautomis galvomis. Ir toliau kantriai kalendoriuose brauko iki spalio likusias dienas.
Vaidas Balys yra Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos narys, Aplinkosaugos koalicijos atstovas Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje.
