2019 metais vykęs referendumas dėl daugybinės pilietybės nepavyko, nors buvo visai netoli tikslo. Nepavyko ne dėl palaikymo stokos, bet dėl ypač aukštos konstitucinės apsaugos kartelės. Matematiškai neužteko aktyvumo. Tokį patį referendumą žadama kartoti ir 2024 metais. Vieni drąsinasi, kad dabar jau būsime pasimokę iš klaidų, ir jau kai susiimsime, jau kaip suremsime pečius diasporoje ir Lietuvoje, jau kaip šoksime per tą kartelę – bus pasaulio rekordas.
-
Vaidas Matulaitis: Pilietybė – ne žmona, o raktas sugrįžti namo
-
Vaidas Matulaitis: Diaspora – už lietuvybę ir pilietybę
-
Vaidas Matulaitis: Apie lyderius ir „liderius“
-
Vaidas Matulaitis: Ar esame pasiruošę skaitmeniniam Lietuvos MadagasKARUI?
-
Vaidas Matulaitis: Ar esame pasiruošę atsarginei Lietuvai? Atviri klausimai diasporai
Atsargesni balsai įspėja – jei nepavyks antrasis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, trečios galimybės jau nebebus. Realistai gi, nors ir pašnibždomis, sako – 2024 metų referendumas jau dabar yra pralaimėtas. Aš linkęs pritarti pastariesiems. Argumentuoju:
Referendumo sąlygos nepasikeitė. Kartelė tokia pat aukšta, jokių išlygų. Tai, kad ketinama agitaciją pradėti anksčiau ir pateikti tūlam tautiečiui labiau suprantamą referendumo formuluotę, to nepakaks pritraukti papildomus kelis šimtus tūkstančių balsų. Tie, kas balsavo praeitą kartą – puikiai suprato reikalo svarbą ir motyvus. Visiems kitiems – formuluok neformulavęs.
Realistai gi, nors ir pašnibždomis, sako – 2024 metų referendumas jau dabar yra pralaimėtas. Aš linkęs pritarti pastariesiems.
Balsuojančių masiškumo ir aktyvumo, kad pilietybės referendumas pavyktų, reikia tokio pačio lygio, koks buvo Lietuvai balsuojant referendume dėl narystės Europos Sąjungoje. Ar pamename, kokio beprotiško intensyvumo kampanija tuomet siautėjo Lietuvos medijose? Tačiau pilietybės referendumas Lietuvos žmonių akimis yra visai kitos svorio kategorijos nei tas, europinis.
Daugybinės pilietybės priešininkai niekur nedingo. Jie gana garsiai reiškėsi 2019–ais, neabejotinai susiaktyvins ir artėjant ateinančių metų referendumui. Nekreipiant dėmesio į įvairius marginalus, kuriems svarbu bet kokia tema pasireikšti – „aš – prieš“, nes taip esi geriau matomas, deja, bet nemažas būrys iškilių Lietuvos politikų ir šviesuolių taip pat sumindė daugybinės pilietybės lietuviams idėją. Šiame tekste nenukrypsiu į tokių priežasčių analizę. Tam reiktų atskiro straipsnio.
Dabar, kaip anglai sako – „the hard arguments“:
Nuo 2019 m. įvyko tektoninių pokyčių. Jau daugiau nei metai vyksta karas Ukrainoje – didžiausias ir brutaliausias Europoje po 1945 m. Geopolitinė įtampa ir toliau kaista, kuomet žvanginama branduoliniais ginklais kone 100 km. nuo Vilniaus.
Nuo 2019 m. įvyko tektoninių pokyčių. Jau daugiau nei metai vyksta karas Ukrainoje – didžiausias ir brutaliausias Europoje po 1945 m. Geopolitinė įtampa ir toliau kaista, kuomet žvanginama branduoliniais ginklais kone 100 km nuo Vilniaus.
Lietuva patyrė hibridines atakas naudojant nelegalių migrantų srautus. Jokių garantijų, kad tai jau praeitis, kuri nepasikartos. Lietuvoje jau dabar turime dešimtis tūkstančių politinių emigrantų iš Baltarusijos ir Rusijos bei dar daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Tai yra ūmus ir tęstinis išbandymas mūsų nedidelės šalies ekonomikai, darbo rinkai ir kitiems aspektams. Be abejo: rėmėme, remiame ir remsime, nes Ukrainos karas yra mūsų karas. Tačiau tai yra iššūkis, darantis poveikį mūsų valstybei ir visuomenei.
Infliacijos šuoliuose į aukštį, drauge su estais, esame Europos čempionai. Didžiulis spaudimas piniginėms, šeimų biudžetams, atostogų planams, būsto kreditams.
Infliacijos šuoliuose į aukštį, drauge su estais, esame Europos čempionai. Didžiulis spaudimas piniginėms, šeimų biudžetams, atostogų planams, būsto kreditams.
Dveji metai su COVID. Apie poveikį ir pasekmes mūsų pakitusiems prioritetams, visuomenės psichinei sveikatai, vertybių kismui, žmogiškumui, skyryboms ir gimstamumui jau prirašyta ir pridiskutuota daugiau nei pakankamai.
Elektros ir kuro kainos lietuvių sąskaitas už komunalines paslaugas pavertė baudžiamojo nuosprendžio laukimu. Buvo infarktų, žmonės patyrė sveikatos sutrikimus, iš nevilties liejasi ašaros, o eilės psichologų konsultacijoms ištįso mėnesių mėnesiais. Ryanair’ai į anglijas–airijas ir vėl pildosi ieškančiais išeities.
Apibendrinant. Pasaulis ir Lietuva dramatiškai pasikeitė. Kiekvienas iš mūsų pasikeitėme. Prioritetas – egzistenciniai rūpesčiai dėl tokių aspektų, apie kuriuos 2019 m. nė iš tolo negalėjome pagalvoti: ar nebus karo, kaip išlaikyti šeimą ir užtikrinti vaikų ateitį, ar neprarasiu darbo, ar aš ir mano artimieji bus sveiki.
Jei ne, pamatykime dramblį kambaryje ir sąžiningai pasakykime sau: Lietuva ir jos diaspora dabar turi kitų prioritetų, o referendumui skirtus šimtus tūkstančių eurų nukreipkime gyvybiškai svarbiems aspektams – paramai Ukrainai ir/arba Lietuvos civilinės saugos stiprinimui.
Suvokiant kontekstą, ar tikrai manome, kad referendumo dėl pilietybės išsaugojimo svarba, bus suvokiama taip pat, kaip 2003 metų referendumas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje? Nes tik toks aktyvumas ir balsų „taip“ masiškumas gali užtikrinti sėkmę. Jei ne, pamatykime dramblį kambaryje ir sąžiningai pasakykime sau: Lietuva ir jos diaspora dabar turi kitų prioritetų, o referendumui skirtus šimtus tūkstančių eurų nukreipkime gyvybiškai svarbiems aspektams – paramai Ukrainai ir/arba Lietuvos civilinės saugos stiprinimui.
Sėkmė lydi tuos, kurie sugeba pasirinkti tinkamą laiką tinkamoje vietoje. Atvėsus, šaltas protas klausia: koks mūsų strateginis tikslas – įteisinta daugybinė pilietybė, kurios siekis užgrūdintas dešimtmečių ar nepavykęs referendumas jau kitąmet?
