Lyčių lygybės indekso modelio struktūra apima aštuonias sritis, iš kurių šešios sudaro pagrindinį indeksą: darbas (užimtumas, darbo sąlygų kokybė), pinigai (ekonominė padėtis, finansiniai ištekliai), galia (politinė, socialinė, ekonominė), žinios (išsilavinimas, segregacija), laikas (ekonominė, socialinė veikla), sveikata (būklė, elgsena, galimybė naudotis paslaugomis).
Pagal šias sritis moterų pozicijos per pastaruosius metus labai ženkliai suprastėjo. Iki „valstiečių“ labai lėtai, bet bent jau ėjome į viršų. Išrinkus LVŽS, mes labai staigiai „nuėjome į apačią“, nes visi rodikliai, kurie buvo svarbūs užtikrinti lyčių lygybę, buvo arba nesiekiami, arba padaryta atvirkščiai.
Ir, ne, tai nėra tik apie moterų teises, nors tai yra labai svarbu. Ir, ne, tai nėra tik „feminisčių klausimas“. Mes kalbame apie sveikos visuomenės ugdymą, kai mūsų bendruomenėse profesionalumas nėra skirstomas pagal lytį, žmonės nėra diskriminuojami dėl rasės, amžiaus ar kitų kriterijų.
Pagal lyčių lygybės indeksą per ketverius metus ne tik kad nepajudėjome į priekį, bet tapome vienintele Europos sąjungos šalimi, kuri juda atgal.
Žmogaus teisės yra labai svarbi tema. Tačiau šalia teisių yra ir kiti punktai, kurie dar labiau pagrindžia lygios visuomenės naudą.
Ekonomika: 28 trilijonai JAV dolerių
Tyrimai rodo, kad prie pasaulio BVP iki 2025 metų galime pridėti 28 trilijonus JAV dolerių tiesiog užtikrinę lyčių lygybę. Į moteris yra investuojama tiek pat, kiek į vyrus – pradėkime vien nuo švietimo, kurį gauna. Tačiau kartu jos ne visada pilnavertiškai dalyvauja rinkoje ir neišnaudoja turimo potencialo. Tai yra miližinška suma, kurią prarandame, nes nesame užtektinai principingi užtikrinti lygybę ir vadovaujamės viduramžiškais stereotipais.
Ir čia ne vien pinigai. Stabdydami stereotipais, kreivomis nuostatomis moteris, mes taip ir nežinome, kiek potencialo prarandame ir kokią valstybę mes turėtume – kiek idėjų, naujų dalykų. Tyrimai rodo, kad privačios įmonės, kuriose yra užtikrinama lyčių lygybę, skaičiuoja daug didesnį pelną – pajamos kartais padidėja iki 41 procento.
Socialinė žala ir mažesnis gimstamumas
Jaunos merginos, augdamos nelygioje visuomenėje ir tarp visų stereotipų, galiausiai tinkamai nebegali apsiginti nuo smurto šeimoje. Mes, kaip valstybė, tada turime labai daug investuoti į pagalbą, socialines pašalpas, kai jos „iškrenta“ iš darbo rinkos, į medicininę pagalbą. Mes turime ne tik didžiulius praradimus biudžete, tačiau ir sužalotas moteris, kurių negalėjome apginti.
Stabdydami stereotipais, kreivomis nuostatomis moteris, mes taip ir nežinome, kiek potencialo prarandame ir kokią valstybę mes turėtume.
Paradoksas, tačiau kuo lygesnė visuomenė, tuo didesnis gimstamumas. Moteris nėra pastatoma tarp pasirinkimo: vaikai ar karjera. Nereikia rinktis, ar likti namie, atsisakyti tai, ko nori, tam, jog augintum vaiką. Kai yra užtikrinama tinkama vaiko priežiūra, moteris gali save realizuoti darbo rinkoje. Ji jaučiasi laisva ir saugi.
Pasaulis be lyčių lygybės
Kol kas pasaulyje nėra nei vienos šalies, kurioje būtų visiška lyčių lygybė. Vakarų Europoje skaičiuojama, jog prireiks 50 metų to pasiekti, jei sistemingai valstybės judės to link. Lietuvoje pridėkime tai, jog mes jau kelinti metai nejudame į priekį, o sparčiai žingsniuojame atgal, tai laiko sukurti lyčių lygybę reikės kur kas daugiau.
Tačiau pradėti judėti į priekį reikia dabar. Mūsų visuomenėje dar vis 45 proc. žmonių mano, kad vyras turi uždirbti pinigus, o moteris tvarkyti namus ir prižiūrėti šeimą. Tai yra nesuvokiama dalis visuomenės, kuri vis dar gyvena stereotipų pasaulyje ir visiškai nejuda į priekį. Turime pradėti skatinti platesnį mąstymą ir laužyti visus stereotipus, kurių pilna mūsų visuomenėje. Gyvename XXI amžiuje, tačiau dar vis diskutuojame apie elementariausias žmogaus teises.
Vaidas Rusys yra Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas ir kandidatas Seimo rinkimuose.
