Domina sezoniniai darbai
Užimtumo tarnybos rugsėjo mėnesio duomenimis, šiais metais darbo paieškai užsiregistravo vos 119 mokyklinio amžiaus jaunuolių. Tiesa, įsidarbinimo galimybėmis domisi, vadinasi, apie tai galvoja, kur kas daugiau moksleivių: į šalies Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose veikiančius jaunimo darbo centrus pasikonsultuoti jų kasdien užsuka vidutiniškai apie 100. Išbandyti laikiną darbą moksleiviams naudinga ne tik dėl gaunamų pajamų, bet ir siekiant ugdyti finansinį raštingumą, kuris tarp Lietuvos jaunuolių nėra labai didelis.
Šiuo metu Lietuvoje pradėti dirbti galima nuo 14 metų, vadinasi, maždaug nuo 8 klasės. Tiksliai suskaičiuoti, kiek moksleivių šalyje laisvalaikį paskiria darbui, sudėtinga, nes ieškant darbo oficiali registracija nėra būtina, todėl daugelis mokyklinio amžiaus jaunuolių su potencialiais darbdaviais bendrauja tiesiogiai ir galimybes bendradarbiauti susiderina patys.
Vis dėlto pastarųjų metų tendencijos rodo, kad mokyklinio amžiaus jaunuolius labiausiai domina sezoninis darbas – galimybė užsidirbti per ilgąsias vasaros atostogas. Užimtumo tarnybos duomenimis, tokį variantą renkasi 85 proc. motyvaciją dirbti jaučiančių jaunuolių. 15 proc. tokių jaunuolių ryžtasi dirbti visus metus.
Norinčių dirbti moksleivių skaičius kelerius pastaruosius metus išlieka panašus, o mokyklinio amžiaus jaunuolius įdarbinti nusiteikusių darbdavių požiūris keičiasi. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais nepilnamečiams siūloma maždaug triskart daugiau darbo vietų negu buvo siūloma pernai. Moksleiviams, neturintiems darbo patirties ir kvalifikacijos, dažniausiai siūloma įsidarbinti pardavėjais, padavėjais, prekių pakuotojais, siuntų skirstytojais, pagalbininkais sandėliuose. Tokių laikinų darbų jaunimui padaugėja priešventiniais laikotarpiais, kai išauga pirkėjų srautai ir darbdaviams ima dairytis papildomų darbo rankų.
Trūksta finansinio raštingumo
Nors išvardinti darbai nėra ypač gerai apmokami, moksleiviams išmėginti laikiną darbą verta ne vien dėl asmeninių pajamų. Galimybė jauname amžiuje patirti, ką reiškia patiems užsidirbti pinigų ir juos išleisti, padeda išmokti svarbių finansinio raštingumo pamokų – planuoti pajamas ir išlaidas, atsakingai kontroliuoti asmeninius finansus.
Statistika rodo, kad finansinis raštingumas Lietuvoje gyvenančių jaunuolių vis dar yra nepakankamas. Ankstesnių metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vykdomo Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA rezultatai parodė, kad nepriekaištingas finansinis raštingumas pagal savo amžių būdingas mažiau negu 4 proc. Lietuvos mokinių. 68,4 proc. tyrimo dalyvių pasirodė įgiję tik minimalų pageidautiną finansinį raštingumą, o 31,5 proc. šalies mokinių nepasiekė minimalios finansinio raštingumo kartelės.
Kad finansinio raštingumo trūksta jaunuoliams ir baigus mokyklą bei pradėjus savarankišką gyvenimą, taip pat rodo šiemet SEB banko atliktas jaunimo finansinio raštingumo tyrimas. Tik 25 proc. iš daugiau negu 2 tūkst. apklausoje dalyvavusių 18–25 metų jaunuolių nurodė, kad savo mėnesio išlaidas planuoja ir visada jas kontroliuoja. 36 proc. jaunuolių savo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu įvardijo tėvų kas mėnesį skiriamą finansinę paramą.
Taigi užkamšyti finansinio raštingumo spragas padėtų ne tik teorinės pamokos, bet ir ankstyva patirtis, ką reiškia uždirbti pirmuosius pinigus ir ką reiškia juos išleisti.
Vaidas Žagūnis yra SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
