Sveikintina, kad vertindama visuomenės svarbą valstybės saugumo architektūroje, KAM vadovybė pasiūlė viešai svarstyti šį projektą. Pulkininkų asociacija, kurioje yra susibūrę dalis į atsargą išėjusių vyresniųjų karininkų, nutarė pasinaudoti šiuo pasiūlymu ir išreikšti savo nuomonę bei pastebėjimus.
Šioje publikacijoje nesigilinsime į deklaruojamus labai svarbius, tačiau labiau bendro pobūdžio tikslus: visuomenės ir kariuomenės ryšio stiprinimą, pilietiškumo ugdymą, socialinių įgūdžių gerinimą, socialinį teisingumą ir t.t. Siūlome pažvelgti į esminę tokio politinio sprendimo naudą – gynybinio pajėgumo didinimas ir priešo atgrasymas.
Kodėl tai svarbu? Todėl, kad beveik dešimtmetį regioninio saugumo situacija yra sudėtinga ir gyvename nesaugioje aplinkoje dėl agresyvių Rusijos veiksmų. Deja, klydo tie, kurie po 2004 metų tikino ir tvirtino, jog Lietuvos narystė NATO išspręs visus saugumo klausimus ir Rusija mums nebekelia grėsmės. Šiandien matome, kad Rytų Europos saugumo ir Baltijos šalių, t. y. ir Lietuvos, apginamumo klausimai tampa kaip niekada aktualūs ir svarbūs.
Taigi, pasvarstykime, kokia būtų reali nauda šalies gynybiniam pajėgumui įvedus visuotinę karo prievolę? Studijoje pateikti skaičiai rodo, kad visuotiniam šaukimui apėmus tik vyriškosios lyties atstovus, šauktinių skaičius padidėtų nuo 3800 iki 6100, o kviečiant ir merginas - iki 11 900 šauktinių per metus. Skaičių pokytis ženklus, bet kyla klausimas: ar tikrai būtų pasiekta reali nauda gynybinio pajėgumo padidėjimui? Siūlome trumpą analizę.
Pasibaigus karinės tarnybos sutarčiai, tiek šauktiniai, tiek profesinės karo tarnybos kariai bei savanoriai tampa atsargos kariais iki tam tikro amžiaus. Pasak KAM, dabar tokių turime apie 30 000. Suprantama, kad įvedus visuotinę karo prievolę suintensyvėtų ir atsargos karių gretų pasipildymas, ir po 10 metų tokių karių galėtume turėti dar daugiau, nuo 60000 iki 100000 t.y. tiek, kiek padidėtų šauktinių kariuomenė įvedus visuotinę karo prievolę.
Šiuo metu dalis atsargos karių yra naudojami reguliariųjų vienetų užpildymui pavieniais kariais, bet ne kariniais rezervo vienetais. Reguliariųjų karinių vienetų papildymo poreikiai yra riboti (vidutiniškai apie 500-700 per metus). O kur panaudojami visa kita atsargos karių dauguma valstybės gynybai? Neįmanoma panaudoti daugumos atsargos karių net ir dabar, kuomet jų yra parengiama mažiau atsitiktine šaukimo forma. Vadinasi, ir toliau laikantis dabar egzistuojančios rezervo rengimo tvarkos, atsargoje esančių karių nebus galima panaudoti. Nesvarbu, kad jų skaičius padidės įvedus visuotinę karo prievolę. Būtent tai mes, atsargos pulkininkai, matome kaip rimtą problemą, nes neorganizuotas karinis rezervas rimtai nepadidina karinio pajėgumo.
Vienintelė išeitis siekiant, kad valstybės investicija į mišrią - šauktinių ir profesionalų – kariuomenę, įvedus visuotinę karo prievolę, atsipirktų, yra rezervo vienetų kūrimas. Lietuvos kariuomenė turėdama parengtus karinio rezervo vienetus, kurie būtų sukomplektuoti iš atsargos karių (buvusių šauktinių ir profesinės karo tarnybos karių), įgytų realų gynybinį karinį pajėgumą. Karo atveju kovojantys daliniai būtų papildomi ne pavieniais kariais, bet sukomplektuotais kariniais vienetais. Būtent tai kardinaliai pakeistų kariuomenės pajėgumo kokybę ir ženkliai padidintų atgrasymo efektą.
Pagrindinė kariuomenės šauktinių pridėtinė vertė yra gebėjimas didinti ir ruošti organizuoto rezervo karinius vienetus.
Šie rezerviniai kariniai vienetai yra vadinami organizuotu rezervu - pavieniai kariai yra suorganizuoti į komandas (skyrius, būrius, kuopas ir batalionus). Jie yra nuolatos rengiami ir apmokomi, komplektuojami, organizuojamas ir planuojamas jų aprūpinimas. Kitaip sakant, organizuotas rezervas suteikia valstybei galimybę turėti pakankamai pajėgų, kurias reikalui esant būtų galima panaudoti, taip taupant resursus, nes nereiktų išlaikyti didelės ir brangios nuolatinės kariuomenės. Tai yra klasikinis šauktinių/rezervo modelis, kuris veikia daugelyje valstybių, įskaitant ir Suomiją.
Pagrindinė kariuomenės šauktinių pridėtinė vertė yra gebėjimas didinti ir ruošti organizuoto rezervo karinius vienetus. Įvedus visuotinę karo prievolę padidėtų ir organizuoto rezervo galimybės bei pajėgumai. Visa kita, - visuomenės ir kariuomenės ryšio stiprinimas, pilietiškumo ugdymas, socialinių įgūdžių gerinimas, socialinis teisingumas - yra antrinė nauda. Ji svarbi, tačiau ne pagrindinė kariuomenei, nes valstybėje yra ir kitų metodų, kaip to pasiekti.
Pulkininkų asociacijos nuomone, neturint sudėliotos tinkamos organizuoto karinio rezervo koncepcijos ir nenumačius, kaip jis turėtų būti organizuotas (kokio dydžio, į kokius rezervo vienetus, kaip turėtų būti ruošiamas ir aprūpinamas bei koks yra jo poreikis atsižvelgiant į gynybos planus), diskusijos apie visuotinę karo prievolę neina pagrindine gynybinio pajėgumo stiprinimo kryptimi. Dabar didžioji atsargos karių dauguma yra nepanaudota, kol kas neaišku, kaip valstybė panaudos atsargos karius ir ateityje.
Konstitucijos 142 straipsnis sako, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Mes manome, kad organizuotas į karinius vienetus rezervas yra pats tinkamiausias įrankis šiai piliečių pareigai ir teisiai įgyvendinti, visos kitos priemonės – yra tik pagalbinės.
Pulkininkų asociacija yra pasiruošusi, jei tik būtų poreikis, padėti ir bendradarbiauti kuriant Lietuvos atsargos karių organizuoto rezervo koncepciją.
