Viena vertus, įvairūs reitingai padeda mokslo įstaigai atlikti institucinį įsivertinimą, gali būti papildoma marketingo ir komunikacijos priemone. Kita vertus, nėra tobulos, visa apimančios reitingų metodologijos ir atidžiau panagrinėjus šį įvertinimą galima įžvelgti nemažai klaustukų.
Didžiausias svoris, 25 proc. (arba 25 tšk.), jame tenka I kriterijui – moksliškumui. Moksliškumas šiame reitinge vertinamas ne pagal rezultatus, kuriuos vidutiniškai pasiekia universitete dirbantis dėstytojas, o pagal universiteto įdirbio palyginimą septyniose srityse, iš kurių kiekvienoje galima maksimaliai surinkti 3 tšk. Sistema tokia, kad jei specializuoto universiteto mokslininkai turėtų net pačius geriausius, pasaulinio lygio mokslo pasiekimus, universitetas negalėtų surinkti daugiau kaip 3 tšk. Iš 25 tšk. ir liktų reitingų lentelės dugne.
Jį aplenktų net ir tie universitetai, kurie turi nors ir daug kuklesnius pasiekimus, tačiau plėtoja veiklą daugelyje sričių, tarsi, teisės studijų kokybė būtų geresnė, jei tame pačiame universitete būtų vykdomos ir fizikos studijos. Nesunku suprasti, kad toks vertinimas iš esmės iškreipia vertinamų universitetų mokslo pasiekimus ir kokybę.
Taip atsitiko su MRU, kuriam socialinių mokslų pasiekimų vertinime teko antroji vieta, tik minimaliai atsilikus nuo VU. MRU neturi jokių galimybių gauti deramą įvertinimą šiame reitinge, kuris mokslo kokybę sieja išimtinai su horizontalia plėtra – nebent atidarytų naujas kitų mokslo sričių studijų programas ir imtųsi atitinkamų naujų mokslinių tyrimų.
Tačiau tai prieštarauja Švietimo ir mokslo ministerijos politikai, taip pat ir MOSTA bei tarptautinių ekspertų rekomendacijoms – išgryninti Lietuvos universitetų profilius, atsisakyti studijų programų ir mokslinių tyrimų nepagrindinėse universitetų studijų, mokslo srityse. Kokia prasmė dalyvauti tokiame reitingavime, jei universiteto pasiekimai iškreipiami ir neįmanoma gauti objektyvaus įvertinimo, jei universitetas laikosi savo misijos ir valstybės politikos?
Dar vienas svarbus reitingavimo kriterijus – „Esamas ir ateities akademinis personalas“, kurį iš esmės nulemia akademinio personalo ir studentų skaičiaus santykis. Laikoma, kad kuo mažesnis studentų skaičius tenka tam pačiam dėstytojui, tuo geriau.
Čia natūraliai pranašumas tenka universitetams, kur atitinkamą santykį diktuoja pati dėstymo specifika. Pagal 2017 m. reitingą išeina, kad LMTA studijų kokybė dvigubai geresnė nei VU vien todėl, kad LMTA dėstomas dainavimas... Dar svarbiau pabrėžti, kad šiame reitinge išryškinama sparčiausiai besitraukiančių ir nesireformuojančių universitetų studijų „kokybė“. ŠMM kaip blogus pavyzdžius iškelia atvejus, kai į studijų programą priimami trys studentai, bet šiuose reitinguose tai sektinas pavyzdys visiems universitetams, nes būtent taip besielgiantys universitetai apdovanojami aukščiausiais balais.
LAMA BPO nustatytose taisyklėse įtvirtinta, kad socialinių mokslų bakalauro studijų programa gali būti atidaryta, jei susirenka 15 studentų. Bet, žinoma, jei nori aukščiau pašokti reitinguose, turi šį reikalavimą pažeisti ir švaistyti valstybės lėšas.
Pastaruoju metu MRU daug padarė vadybiškai sutvarkydamas studijų procesą, užtikrindamas optimalų studentų grupių dydį (tai, beje, taip pat prisideda prie studijų kokybės gerinimo), srautindamas paskaitas, taupydamas lėšas, kurios gali būti panaudojamos kitoms kokybės užtikrinimo priemonėms. MRU studentų ir dėstytojų santykis šiuo metu yra optimalus, vykdant socialinių mokslų studijas – 1 dėstytojas tenka 24 studentams. To rezultatas – tvirtai paskutinė vieta reitinge pagal šį kriterijų tarp Lietuvos universitetų.
VI reitingų kriterijus – studijų ir mokslo aplinka, kuriame pusė svorio tenka rodikliui, atspindinčiam gautas ES paramos lėšas infrastruktūrai ir įrangai atnaujinti, tenkančias vienam studentui. Jei kiekvienais metais gauni lėšų infrastruktūrai atnaujinti, vadinasi, tavo infrastruktūra gera, bet jeigu gauni didelį kiekį lėšų vienais metais ir atnaujini infrastruktūrą, o kitais negauni – neišvengiamas kritimas reitinguose, atseit, aplinka studentams tampa niekam tikus, nors atsinaujinimas įvyko vos prieš metus.
O jei ES lėšų gaus universitetas su smukusiu studentų skaičiumi – išvis gerai, nes šoktelės lėšos vienam studentui. 2017 m. tokių lėšų gavo tik 4 universitetai iš 13, o visų kitų indikatoriaus reikšmė – 0. Devyni universitetai liko išvis neįvertinti, tad kaip galima teigti, kad kriterijus išties atspindi studijų ir mokslo aplinką? Beje, ES lėšų skyrimas per atitinkamus metus išvis sudaro tik menką dalį to, kas yra studijų ir mokslo aplinkos kokybė.
Prieštaringi ir daugelis kitų rodiklių. Dar paminėsime tik vieną, II.4 – studentų, apsigynusių mokslo/meno daktaro disertacijas 2016 m. santykis su 2012 m. Verta pažymėti, kad dažniausia doktorantų akademinių atostogų priežastis – motinystės ar tėvystės atostogos. Jei doktorantė ar tėvas doktorantas išeina atitinkamų atostogų – universiteto reitingas čiuožia žemyn...
Reitingo rengėjų tikslas kilnus – suteikti kuo daugiau objektyvios informacijos abiturientams ir jų tėvams. Ką gi, tobulėti dar tikrai yra kur.
Vaidotas Norkus yra Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovas.
