Suprantu kilnų šių reitingų rengėjų tikslą padėti susiorientuoti tėvams ir jaunuoliams renkantis mokyklą ar aukštąją mokyklą, signalizuoti visuomenei apie opias švietimo problemas, išryškinti mokymo įstaigų privalumus ir trūkumus.
Galima suprasti ir universitetų viešųjų ryšių profesionalus. Nors praėjusią savaitę pasirodžiusio 2019 metų antrojo pusmečio „Reitingų“ rengėjai daugiausia dėmesio ir kritikos skyrė Lietuvos mokykloms, daugumos universitetų piarščikai nepraleido progos nuoširdžiai padirbėti ir paversti šiuos reitingus dar vienu universitetų grožio konkursu. Vilniaus universitetas (VU) pranešė, kad yra tituluotas geriausiu Lietuvos universitetu, o Kauno technologijos universitetas (KTU) – kad jau beveik pasivijo geriausią lyg plaukimo varžybose atsilikęs vos 0.6 taško. Kiti universitetai irgi noriai žingsniavo komunikaciniu podiumu išryškindami savo privalumus ir tikėdamiesi, kad ryškioje prožektorių šviesoje ir per informacinę uždangą skaitytojai ir vertintojai nepastebės jų trūkumų, jeigu juos apskritai galima vadinti trūkumais. Tad kaip vertinti dar vieną konkursą ir universitetų pasirodymą?
Ar nugalėtojui atitenka viskas? Šiuo atveju greičiausiai – ne.
Universitetai vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie buvo sugrupuoti į 6 stambius kriterijus, iš kurių išvestas ir bendras galutinis universitetas įvertinimas. Ir ko gero, didžiausia šių reitingų vertė slypi ne galutinėje universitetų lentelėje, bet kokią informaciją apie universitetus galima „išgliaudyti“ pagal atskirus vertinimo kriterijus ir kaip universitetų pozicijos pagal juos koreliuoja tarpusavyje. Kad galima pasidaryti gana dviprasmiškas išvadas, ko gero lėmė ir reitingų metodika, pasirinkti įverčiai, kuriuos žinoma galima tobulinti iki begalybės.
Tarkim, jau ne pirmus metus akis bado pirmasis universitetų vertinimo kriterijus „Mokslo, meno ir/ar sporto veikla bei aukščiausi personalo pasiekimai“, kuris nepriklausomai nuo mokslo pasiekimų yra labai palankus plačios aprėpties universitetams ir visiškai diskriminuoja specializuotus. Universitetai surikiuojami pagal Lietuvos mokslų tarybos skirtingų mokslo ir meno krypčių, kurių yra 7, ekspertinį vertinimą. Už kiekvieną mokslo sritį universitetai gauna taškus, bet jei universitetas nevykdo mokslinės veiklos kažkurioje mokslinėje kryptyje, nes visą mokslinį potencialią sutelkia stipriausiose srityse, jam tiesiog įrašomas apvalus 0.
Tad 3 iš 4 universitetų (MRU, VDA, LSU), išsirikiavusių lentelės apačioje yra specializuoti ir įvertinti vos pagal 3 įverčius, nors, tarkim, MRU socialinių mokslų kryptyje gavo vieną aukščiausių įvertinimų tarp visų mokslo krypčių apskritai. Tuo tarpu Klaipėdos universitetas (KU), nors ir su gana vidutiniškais, bet 7 iš 8 įverčių įvertinimais tarp visų universitetų pagal šį kriterijų pakilo į aukštą 4-ąją vietą.
Tad jau nebeaišku, ar dėl netobulos metodikos ar pačių universitetų, jų pozicijos pagal konkrečius kriterijus, kurie ir nulemia galutinę suminę vietą, kyla labai įvairių minčių. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas pagal kriterijų „Studentai ir studijos“, kuris realiai atspindi, kiek gabiausių abiturientų renkasi šį universitetą yra 2-oje vietoje, tačiau pagal alumnų kuriamą pridėtinę ir darbdavių vertinimą nukrenta... 8-oje vietą. Ir priešingas variantas – MRU pagal kriterijų „Studentai ir studijos“ yra vos 10 vietoje, tačiau pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių atsiliepimus šoka į 5-ąją.
Ar tai reiškia, kad geriausio Lietuvos universiteto titulą galutinėje įskaitoje pelnęs universitetas gabiausius Lietuvos abiturientus darbo rinkai paruošia, švelniai tariant, vidutiniškai, o MRU – žymiai geriau? Tas pats MRU neblizga ir pagal kriterijų „Esamas ir ateities akademinis personalas“ (10 vieta), tačiau pagal kriterijus „Studentų požiūris į savo universitetą“, šoka į 2-ąją poziciją, o pagal kriterijų „Konkuravimas tarptautinėje erdvėje“ – 3-ąją poziciją. Klausimas į galvą ateina pats – ar ne nuo akademinio personalo didžiąja dalimi ir priklauso aukštas studijų ir mokslo lygis, sėkmingas konkuravimas tarptautinėje erdvėje ir studentų požiūris į savo universitetą?
Ir tokių pavyzdžių, kurie keltų daugiau klausimų, o ne atsakymų, šiuose reitinguose galima rasti ne vieną ir ne du. Bet kokiu atveju pavasarinis universitetų grožio konkursas įvyko. Ar nugalėtojui atitenka viskas? Šiuo atveju greičiausiai – ne.
Vaidotas Norkus yra Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovas.