Vaidotas Norkus: Svarbiausias aukštojo mokslo reformos sabotuotojas

Prieš beveik dvi savaites šį sezoną įtakingiausiu žurnalistu tituluojamas Edmundas Jakilaitis į „LRT forumo“ laidą susikvietė pagrindinių universitetų rektorius ir Švietimo ir mokslo ministrę padiskutuoti apie aukštojo mokslo reformos kelius ir klystkelius.
Vaidotas Norkus
Vaidotas Norkus / Asmeninio archyvo nuotr.

Kadangi vieno universiteto rektoriaus, kad ir kaip norėdamas, kviesti nelabai galėjo, kad nepasirodytų per mažai, pasikvietė iškart du to universiteto Tarybos narius.

Spėju, kad tas apvalus stalas studijoje buvo ne guminis. Kitaip sunku paaiškinti, kodėl šioje diskusijoje vietos neatsirado dar vieno universiteto rektoriui.

Galbūt diskusijos rengėjai Lietuvos aukštojo mokslo žemėlapyje šio universiteto tiesiog neįžiūrėjo. Skamba keistokai, nes šis universitetas pagal studentų skaičių vis dar patenka į didžiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų penketuką, absolventų įsidarbinamumo rodikliai aukštos kvalifikacijos darbuose vieni aukščiausių, o pagal studijų programų akreditaciją maksimaliam laikotarpiui tarp visų Lietuvos universitetų jis apskritai pirmauja.

O gal šis universitetas tiesiog jau nurašytas žaidėjas, kad nacionalinio transliuotojo diskusijoje turėtų teisę išsakyti savo nuomonę apie Lietuvos aukštąjį mokslą ir pateiktų savo konstruktyvių pasiūlymų? Hm, nes kai kitą dieną šis universitetas paskelbė, kad suka savarankiškos aukštosios mokyklos keliu, internetas tiesiog sprogo nuo antraščių, kad būtent dėl jo pozicijos visa aukštojo mokslo reforma jau rimtai pakibo ant plauko. Į šią žinią akimirksniu sureagavo ir Švietimo ir mokslo ministerija.

Atvirai pasakius, pirmą kartą iš ministrės lūpų išgirdau, kad „Mykolo Romerio universitetas vykdo valstybei labai svarbią funkciją – rengia viešojo saugumo pareigūnus, viešojo valdymo ir teisės specialistus, atlieka šių sričių mokslinius tyrimus“, tačiau etatiniai MRU kritikai ir vėl nepraleido progos patylėti, kad MRU kaišioja pagalius į ratus, sabotuoja reformą ir neaišku dėl ko karštligiškai gelbėja savo kailį.

Jei tikrai taip, savo kailį MRU turėjo gelbėti jau beveik prieš metus, kai Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupė atviru tekstu pranešė, kad Vilniuje apskritai turi likti du universitetai – VU ir VGTU, o MRU, ŠU ar LEU arba bus prijungti prie VU arba tiesiog bankrutuos. Ir panašu, kad visi trys universitetai šią žinią perskaitė skirtingai.

VU nusprendė, kad dabar jau nebijokim šito žodžio, diktuos prisijungimo sąlygas, ir prie visai Lietuvai svarbios aukštojo mokslo reformos prisidės iš kitų universitetų susirinkdamas gardžiausius kąsnelius ir nieko neduodamas mainais. Nes didžiausias, seniausias, Lietuvos mokslo širdis, gyvuos forever taip toliau ir panašiai. Galbūt tai buvo dar viena priežastis, kodėl LEU matydamas, kad VU patogiai įsitaisė ruošdamas savo reikalavimų sąrašą paknopstomis puolė skubinti jungimąsi su VDU. Na, gerai, negali sakyti, kad VU nieko nedarė – VU rektorius Artūras Žukauskas kilniaširdiškai pasiūlė LEU tapti VU padaliniu, o VU studijų prorektorius vadovas Valdas Jaskūnas patvirtino, kad LEU specialistams VU išsiuntinėjo raginimus susipažinti su VU naujienomis apie laisvas darbo vietas.

MRU nuo pat pradžių ir nuosekliai palaikė aukštojo mokslo reformą, diskutavo ir su VU, ir su VGTU, tačiau net ir jausdama visuomenės spaudimą, lengvą skepticizmą laikėsi tvirtos pozicijos dėl sąžiningų ir korektiškų susijungimo sąlygų. Tačiau panašu, kad abu Vilniaus universitetai patys nuoširdžiai patikėjo MRU bankroto pasaka, todėl dažniausiai teišspausdavo kilniaširdišką pasiūlymą perimti strateginį valdymą ir atlikti restruktūrizaciją. Kitaip tariant – sužaisti aukštojo mokslo reformą ne pagal ŠMM, bet savo taisykles ir dar į vienus vartus.

Logiška, kad MRU nesutiko. Net ir susiklosčius tokiomis nepalankiomis aplinkybėmis universitetas ne tik priėmė 1600 pirmakursių, bet ir ėmėsi „namų darbų“: operatyviai atliko struktūrines reformas, atsisakė dubliuojančių studijų programų, susitelkė į stipriausias studijų ir mokslo sritis, įsidiegė inovatyvią vadybos sistemą, todėl net ir mažėjant stojančių į bakalauro studijas skaičiui šiemet turi pliusinį biudžetą. Šis universitetas administravimui ir ūkiui išleidžia tik 11 procentų valstybės skiriamų lėšų, o dėstytojų atlyginimams skiria 67 procentus – tai didžiausia procentinė išraiška tarp visų Lietuvos universitetų. Ir tai rezultatai universiteto, kuris iš valstybės gauna vos 2 procentus visam aukštajam mokslui skiriamų lėšų.

MRU aukštojo mokslo reformos nesabotuoja, tiki konsolidacijos idėja ir būtinybe. Tačiau panašu, kad pradėdami aukštojo mokslo reformą nuo savęs MRU uždegė raudoną lemputę dabar siūlomam mechaniniam universitetų sujungimui, o klausimų dar daugiau nei atsakymų.

Vaidotas Norkus yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos skyriaus vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis