Sakote, MRU tiesiog neturi kitos išeities? Kaip situaciją valstybiniu lygmeniu įjungę aukščiausią cinizmo, siaurų interesų pavarą ir „prasinešę“ per Seimo koridorius gali apversti kiti „neturintys kitos išeities“ universitetai mes jau pamatėme.
Dalį kaltės dėl to, kad reforma iš greitkelio išsuko į plentą ir dabar nežinia kiek laiko ir kur dardės duobėtais Lietuvos politikos vieškeliais turėtų prisiimti ir tie keturi universitetai, pasiskelbę lyderiais, geriausiais ir skambiai pareiškę, kad „imsis atsakomybės“. Tačiau panašu, kad save lyderiais jie laiko pagal reitingų lenteles, studentų skaičių, marketingo legendas. Ir jau ko tikrai neatimsi iš šio „šauniojo ketvertuko“ – tai narciziškumo ir arogancijos. Deja, XXI amžiuje tai nelabai ką turi bendro su šiuolaikine lyderyste, kuri ne tik turi sutelkti bendram tikslui, bet ir būti savikritiška.
Tad ar tikrai VU yra tas „ledlaužis“, kurį taip skambiai pavadino vienoje iš jo valčių sėdintis gerbiamas Bernardas Gailius? Ar visos studijų programose, visos studijų srityse universitetas gali pasigirti nepriekaištinga studijų kokybe? Ar šiame „ledlaužyje“ nevyksta jūreivių maištai, kurie gali bet kada pakreipti judėjimo kryptį?
Net ir viešą erdvę pasiekia informacija apie atskiruose VU fakultetuose vykstantį pasipriešinimą vidinėms universiteto reformoms, kurias siekia įgyvendinti dabartinė VU vadovybė. Likusi nepatvirtinta VU rektoriaus ataskaita – puikus pavyzdys, kokia galinga gali būti „akademinė laisvė“, ir kokios trapios būti diskusijos ir sąžiningos derybos ne tik dėl VU ir MRU susijungimo, bet ir tolimesnės aukštojo mokslo reformos.
Ko gero, chrestomatinis tokios kovos pavyzdys – viešoje erdvėje nuskambėjęs buvusio VU Teisės fakulteto dekano, Tarybos nario Vytauto Nekrošiaus komunikacinis demaršas, kuriame atviru tekstu buvo išsakytas nenoras sujungti MRU ir VU Teisės fakultetų.
Aukščiausio lygio cinizmu galima laikyti profesoriaus viešoje erdvėje išdėstytą „rūpestį“, kad „sujungiant MRU ir VU iš esmės planuojama tiesiog uždaryti MRU, o dalį jame dirbančių žmonių atleisti“. Gerbiamas profesoriaus tiesiog nutylėjo, kad pirminiame Vyriausybės plane buvo numatyta, jog universitetų fakultetų, padalinių jungimo atveju būtų skelbiami atviri konkursai ir VU, ir MRU dėstytojams. Sąžiningai konkuruoti MRU problemos nemato. Nors ne visiems teisininkams patinka, nauji ir, beje, aukščiausi Lietuvoje tarp visų teisės mokyklų reikalavimai konkursiniams dėstytojams, nuo 2016 metų įvesti būtent MRU. Ir, deja, kol kas tai vienintelė teisės mokykla, taikanti šiuos reikalavimus praktiškai. Taip, reikalavimai jau neužtikrina šiltos vietos iki „gyvos galvos“ ir skatina sveiką akademinę konkurenciją, kuri padeda kelti studijų ir mokslo kokybę. Bet ar VU teisės profesoriai pasiruošę konkuruoti sąžiningai ? Ar neatsitiks taip, kad dulkėtuose sostuose sėdintiems korifėjams teks vieną dieną nusiimti savo karūnas ir išsisegti iš atlapų medalius?
Panašu, kad iš „ledlaužio“ VU virsta „bachūru“, kuris užėjęs į mokyklos klasę pareiškia: „E, aš čia dabar padarysiu savo tvarką“
Tad panašu, kad šią savaitę nebeišlaikė ir VU vadovybės nervai, kuri pagaliau atidengė kortas pademonstravusi, kaip supranta „lyderystę“. Paskelbtoje pozicijoje dėl aukštojo mokslo reformos buvo pareikšta, kad VU yra kilniaširdiškai pasiruošęs perimti kitų universitetų strateginį valdymą, kitų universitetų steigėjų funkcijas ir atlikti būtiną restruktūrizaciją.
Tačiau panašu, kad iš „ledlaužio“ VU virsta „bachūru“, kuris užėjęs į mokyklos klasę pareiškia: „E, aš čia dabar padarysiu savo tvarką“. Ir šiam „bachūrui“ nelabai įdomu, kad galbūt jis ir pats turėtų ko pasimokyti iš kitų. Kad ir iš to paties MRU. Ko? Kad ir pažangios universiteto vadybos, ūkiskaitos praktikos, kuri leidžia MRU išlaikyti finansinį tvarumą gaunant iš valstybės biudžeto vos 2 proc. visam aukštajam mokslo finansavimui skirtų lėšų, kurios iškart grąžinamos valstybei kaip su tiesioginiais darbo santykiais susiję mokesčiai.
Mykolo Romerio universitetas pasirengęs dalyvauti konstruktyviose, aiškiais principais ir lygiateisiškumu grįstose diskusijose, nes turi kuo didžiuotis ir ką pasiūlyti. Bet ar tam nuoširdžiai pasirengęs VU? Juk skeletų savo spintose turi visi.
Vaidotas Norkus dirba Mykolo Romerio universitete.
