Nepaisant dėl prekybos su Rusija suvaržymų subjurusių lūkesčių, užimtumo augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu metu prieš metus, siekė 3,1 proc. Toks augimas buvo sparčiausias nuo 2003-ųjų, o užimtų 15-64 metų gyventojų ir visų šios amžiaus grupės gyventojų santykis pasiekė net istorines aukštumas.
Spartus užimtumo augimas lėmė pastebimą nedarbo lygio sumažėjimą nepaisant iki istorinių aukštumų pasistiebusio 15-64 metų darbo jėgos aktyvumo lygio. Prie darbo jėgos aktyvumo augimo pastaruoju metu greičiausiai prisidėjo griežtesnė socialinių išmokų skyrimo tvarka ir tai, kad darbo jėgoje mažėjo 15-24 metų gyventojų dalis. Kadangi ši gyventojų grupė dėl didelės besimokančiųjų dalies yra mažiau aktyvi darbo rinkoje, tai lemia spartesnį bendro aktyvumo augimą.
Nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,2 proc. antrąjį šių metų ketvirtį iki 9,1 proc. trečiąjį ketvirtį. Jaunimo nedarbo lygis sumažėjo dar sparčiau – nuo 21,3 proc. iki 16,4 procento. Tuo tarpu ilgalaikio nedarbo lygis mažėjo lėčiau – nuo 5 proc. iki 4,3 procentų.
Nedarbo lygis sumažėjo nuo 11,2 proc. antrąjį šių metų ketvirtį iki 9,1 proc. trečiąjį ketvirtį. Jaunimo nedarbo lygis sumažėjo dar sparčiau – nuo 21,3 proc. iki 16,4 procento. Tuo tarpu ilgalaikio nedarbo lygis mažėjo lėčiau – nuo 5 proc. iki 4,3 procentų.
Visgi tikėtina, kad tolesnis nedarbo mažėjimas, ypač ilgalaikio, bus lėtesnis dėl ryškėjančio struktūrinio nedarbo. Pastaruoju metu darbo biržoje registruotų darbo vietų skaičius pasiekė istorines aukštumas. Spalio pabaigoje darbo biržoje iš viso buvo registruota 7,2 tūkst. laisvų darbo vietų.
Nepaisant gana aukšto nedarbo lygio rasti tinkamų darbuotojų šioms darbo vietoms užimti tampa vis sunkiau. Beveik 20 proc. šiais metais registruotų bedarbių neturėjo jokios darbo patirties, o 19 proc. nedirbo daugiau nei dvejus metus. Taigi nemaža dalis bedarbių neturi reikiamos kvalifikacijos arba yra ją praradę. Tiesa, pastarąjį ketvirtį žymiai kritus nedarbo lygiui laisvų darbo vietų lygis nepasikeitė. Tačiau mažai tikėtina, kad ši tendencija tęsis, kadangi mažėjant nedarbui liks vis mažiau bedarbių, kurie turi darbo rinkoje reikalingą kvalifikaciją.
Didėsianti kvalifikuotų darbuotojų paklausa lems spartesnį darbo užmokesčio augimą. Darbo užmokestis šiemet sparčiausiai augo Informacijos ir ryšių sektoriuje, kur ypač jaučiamas darbuotojų trūkumas.
Šiame sektoriuje atlyginimai per tris ketvirčius šiemet, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo net 7,1 procento. Šiemet darbo užmokestis taip pat sparčiai augo atsigaunančiame nekilnojamojo turto sektoriuje, kur atlyginimai pasistiebė 6,8 procento. Tokiu pačiu tempu darbo užmokestis augo ir viešojo valdymo sektoriuje, tačiau augimą lėmė daugiausiai dėl Konstitucinio teismo sprendimo atkurti valstybės tarnautojų, politikų ir teisėjų atlyginimai.
Tuo tarpu švietimo sektoriuje atlyginimai augo vos 0,9 proc., sveikatos priežiūros sektoriuje – 3 procentais. Taigi darbo užmokesčio augimas, ypač viešajame sektoriuje, buvo netolygus. Kitais metais dėl dar labiau išryškėsiančio struktūrinio nedarbo atlyginimų augimas turėtų dar paspartėti, tačiau atlyginimai ir toliau augs netolygiai, jie daugiau didės kvalifikuotiems, darbo rinkoje paklausių profesijų atstovams.
Tuo tarpu užimtumo augimas, greičiausiai, kiek sulėtės. Rizika, susijusi su Rusijos rinka, išlieka aukšta. Pernai 28,4 proc. visų transporto paslaugų buvo eksportuojama į Rusiją, o transporto ir saugojimo sektoriuje dirba daugiau nei 100 tūkst. darbuotojų. Tačiau visiškas prekių srautų tarp Rusijos ir Lietuvos sustabdymas yra mažai tikėtinas, kadangi Rusijai reikalingos iš ES importuojamos prekės. Tai gerai iliustruoja Lietuvos reeksporto į Rusiją augimas, kuris per devynis šių metų mėnesius siekė 13,1 procento. Be to, iki šiol Lietuvos transporto įmonės rado įvairių būdų išvengti suvaržymų.
Nors dabartinė transporto sektoriaus padėtis nedarbo greičiausiai nepadidins, Vyriausybė galėtų imtis tam tikrų užimtumą skatinančių priemonių.
Nors dabartinė transporto sektoriaus padėtis nedarbo greičiausiai nepadidins, Vyriausybė galėtų imtis tam tikrų užimtumą skatinančių priemonių.
Visų pirma, galvojant apie mažai kvalifikuotų darbuotojų užimtumą, reikėtų atsisakyti planų nepamatuotai didinti minimalų atlyginimą ir verčiau didinti neapmokestinamą pajamų dydį. Tai skatintų tokių darbo vietų kūrimą.
Sprendžiant struktūrinio nedarbo problemas trumpuoju laikotarpiu reikėtų užtikrinti efektyvų perkvalifikavimo programų vykdymą. Apskritai, darbo vietų kūrimą paskatintų laisvesnis darbo rinkos reguliavimas. Žinant, kaip sunku bus atleisti darbuotoją pasikeitus rinkos sąlygoms, darbdaviai kur kas atsargiau priima naujus darbuotojus. Ne mažiau svarbi ir bendra verslo aplinka. Norint Lietuvoje paskatinti investicijų ir darbo vietų kūrimą didelio neapibrėžtumo laikotarpiu reikia mažinti biurokratinių kliūčių skaičių, korupciją bei gana aukštą darbo jėgos apmokestinimą.
Vaiva Šečkutė yra „Swedbank“ Lietuvoje vyresnioji ekonomistė
