Lietuviškos kilmės prekių eksportas, išskyrus naftos produktus, per septynis šių metų mėnesius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė tik 0,3 procento. Tam didžiausią poveikį turėjo prarasta Rusijos rinka ir mažėjęs javų eksportas.
Nepaisant to, jog pavyko atrasti šiokių tokių alternatyvų Rusijos rinkai, embargas skaudžiai paveikė pieno produktų gamintojus, kurie susiduria su perprodukcija daugelyje ES šalių. Tuo tarpu turizmo ir transporto paslaugų sektoriams tai regis tapo nebloga proga išplėsti klientų ratą Europoje. Neblogus eksporto rezultatus šiemet demonstruoja ir trąšų bei baldų eksportuotojai.
Praradimus rytų rinkose gana greitai bent jau iš dalies pavyko kompensuoti sparčiai augančiu eksportu į kitas valstybes. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, išskyrus mineralinius produktus, į JAV šiemet išaugo 37 proc., į Ispaniją – 58 proc., į Švediją – 8 procentais.
Į JAV šiemet Lietuvos perdirbėjai pardavė net 8 kartus daugiau pieno produktų nei pernai. Trąšų eksportuotojai, susidūrę su mažėjančia paklausa pagrindinėse Vokietijos ir Prancūzijos rinkose, sugebėjo trąšų eksportą į Ispaniją išauginti daugiau nei keturis kartus. Tuo tarpu spartus baldų pardavimų augimas Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje šiemet lėmė gerus baldų eksporto rezultatus.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas, išskyrus mineralinius produktus, į JAV šiemet išaugo 37 proc., į Ispaniją – 58 proc., į Švediją – 8 procentais.
Vis tik eksportuotojų problemos buvo izoliuotos ir daugeliui sektorių neturėjo neigiamos įtakos.
Atmetus Rusijos rinką, javų bei naftos produktų eksportą, matome, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet toliau augo ir buvo 4,6 proc. didesnis nei prieš metus.
Perspektyvos taip pat atrodo neblogai: praėjus metams po embargo, neigiama Rusijos įtaka eksportui blės. Tuo tarpu vėl rekordus mušantis javų derlius pagerins šios prekių grupės eksporto rezultatus.
Rusijos embargas ir prasta NVS šalių ekonominė padėtis turėjo neigiamos įtakos ir kai kuriems paslaugų sektoriams. Rusija yra didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka – pernai į šią šalį eksportuota penktadalis visų paslaugų. Tačiau panašu, kad ir paslaugų eksportuotojai sėkmingai surado naujų klientų už šios šalies ribų.
Kaip ir tikėtasi, dėl nuvertėjusių Rusijos ir Baltarusijos valiutų žymiai sumažėjo turistų skaičius iš šių daugiausiai į Lietuvą turistų atsiunčiančių šalių. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su tuo pačiu metu prieš metus, apgyvendintų turistų skaičius iš Rusijos sumažėjo net 37 proc., o iš Baltarusijos – 14 procentų.
Tačiau tragedija neįvyko – bendras užsienio turistų skaičius šiemet net šiek tiek išaugo, nes kur kas daugiau turistų sulaukėme iš Latvijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Estijos ir net iš Ukrainos. Be to, šiemet sparčiai augo ir vidaus turizmas, todėl bendras apgyvendintų asmenų skaičius išaugo net 5 procentais.
Kur kas daugiau turistų sulaukėme iš Latvijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Estijos ir net iš Ukrainos.
Kiti Rusijos problemų pažeidžiami sektoriai – transportas ir logistika. Prekių reeksportas į Rusiją – tai yra kitose šalyse pagamintos prekės, kurias Lietuvos vežėjai perveža į Rusiją – šiemet sumažėjo daugiau nei trečdaliu.
Beveik trečdaliu mažėjo ir visas paslaugų eksportas į Rusiją pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu metu prieš metus. Visgi visas Lietuvos transporto paslaugų eksportas pirmąjį šių metų ketvirtį traukėsi ne tiek daug – tik 3 procentais. Tą greičiausiai lėmė spartus paslaugų eksporto augimas į kitas ES šalis ir JAV.
Rusijos ekonomika tikriausiai dar nepasiekė dugno, o per Lietuvą į Rusijos rinką keliaujančios prekės vis dar sudaro reikšmingą dalį. Be to, ekonominių sankcijų atšaukimo ir Rusijos ekonomikos augimas iki 2017 metų yra mažai tikėtinas. Vis tik šiai rinkai jau tenka tik 2,2 procento lietuviškos kilmės prekių eksporto.
Tiek paslaugų sektorius, tiek pramonė įrodė, kad Rusijos rinkos netekimas toli gražu nėra pražūtingas Lietuvos ekonomikai. Atsparumą ir greitą prisitaikymą rodo ir tai, kad šiemet nesustojo darbo vietų kūrimas ir atlyginimų augimas – pirmąjį pusmetį buvo sukurta net 25 tūkst. naujų darbo vietų, vidaus paklausos augimas buvo net spartesnis nei tikėtasi, o biudžeto pajamos viršijo planą.
Nors eksportas šiemet neaugs, tačiau sparčiai augantis eksportas į daugelį ES šalių rodo Lietuvos įmonių konkurencingumą jose ir tikrai dar neišnaudotą potencialą. Be to, perspektyvos Europos Sąjungos rinkose gerėja – vartotojų pasitikėjimas išlieka aukštame lygyje, o augantys atlyginimai, pigi nafta ir silpnas euras skatina vartojimą.
Taigi Lietuvos gamintojai turi gerą galimybę toliau skverbtis į šias rinkas ir augti. Prognozuojame, kad jau kitais metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto vertė išaugs 9 procentais.
Vaiva Šečkutė yra „Swedbank“ Lietuvoje vyresnioji ekonomistė
