Kartu su šiuo objektu atsiras ir tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas, trys futbolo aikštės, apšilimo zonos, mėtymo sektorius, sporto ir kultūros centrai, 300 vietų vaikų darželis. Ar tikrai sostinei reikia šios infrastruktūros?
Daugiafunkcio komplekso statybų projektas yra itin kompleksiškas ir sudėtingas – jį sudaro vaikų darželis, kultūros ir renginių erdvės, aikštynai ir sporto erdvės ne tik futbolui, bet ir rankiniui, gimnastikai, imtynėms, krepšiniui, lengvajai atletikai ir kt. Itin sparčiai augančiam miestui – tai reikalinga papildoma socialinė infrastruktūra.
Darome viską, kad projektas būtų gyvybingas, o ar jis gali toliau judėti į priekį su siūlomais pokyčiais, galutinai spręs Vilniaus miesto Taryba jau kitą savaitę.
Universali erdvė sporto ir kultūros renginiams
Jei Vilniaus miesto taryba patvirtins susitarimą dėl papildomų darbų, komplekse Šeškinėje iškils sporto centras su universalia arena viduje – ji atsiras vietoje anksčiau numatytų keturių krepšinio treniruočių aikščių ir atitiks FIBA reikalavimus bei veiks kaip sporto ir renginių erdvė. Sporto centras taip pat galės pasidžiaugti dviem krepšinio treniruočių aikštėmis, rankinio aikšte, bokso ir imtynių sale, sportinės ir meninės gimnastikos salėmis.
Šiuo metu Vilniuje labai trūksta universalios vidutinio dydžio arenos: „Jeep“ arena talpina 2,5 tūkst. žiūrovų, „Compensa“ koncertų salė – 2–3 tūkst. žmonių, o „Avia Solutions Group“ arena – 10–13,5 tūkst. žiūrovų. Sporto centre numatoma universali arena turėtų 5050 sėdimų vietų ir užpildytų rinkoje esančią spragą, joje galėtų vykti tiek įvairios sporto varžybos, tiek kultūros renginiai – koncertai, parodos ir t.t.
Tuo tarpu krepšinio treniruočių aikščių paklausa būtų kompensuojama vykdant tokių aikščių plėtrą mažesniuose sklypuose, kur negalimas didesnio, renginiams pritaikyto objekto įrengimas.
Per pastaruosius dvejus metus universalios sporto salės, tinkančios krepšinio treniruotėms, buvo įrengtos Pilaitės ir Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijose, Gabijos ir Žemynos progimnazijose, planuose – universalių sporto salių įrengimas Bajorų gimnazijoje, taip pat naujoje gimnazijoje Verkių seniūnijoje bei naujose progimnazijose Pavilnyje ir Perkūnkiemyje.
Vilniuje taip pat sparčiai naujinami stambiausi lauko sporto aikštynai. Praėję metai darbų apimtimi buvo rekordiniai – pavyko visiškai rekonstruoti 20 aikštynų. Šiemet planuojama atnaujinti dar 20 aikštynų. Skaičiuojama, kad iki 2024 m. pabaigos iš viso bus 77 atnaujinti aikštynai, kuriuose gausu lauko infrastruktūros krepšiniui, futbolui ir kitoms sporto šakoms, pagal bendruomenių poreikius.
Komplekse iškils 300 vietų vaikų darželis
Dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus, sostinėje būtina plėsti ir vaikų darželių infrastruktūrą, todėl dar vienoje Daugiafunkcio komplekso sklypo dalyje projektuojamas ir 300 vietų vaikų darželis. Planuojamos 24 grupės 1–7 metų amžiaus vaikams.
Vaikų grupės įsikurs rytinėje pastato dalyje, patalpų langai bus orientuoti į Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio mišką, visos pirmojo aukšto darželio grupės turės tiesioginį išėjimą į vidinį darželio kiemą.
Dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus, sostinėje būtina plėsti ir vaikų darželių infrastruktūrą.
Šiuo metu vietų Vilniaus darželiuose laukia daugiau nei 6,1 tūkst. vaikų. Konkrečiai Šeškinės seniūnijoje – 211, Šnipiškių sen. – 203, o dar apie 1,6 tūkst. vaikų laukia galimybės pakeisti darželį. Nuo rugsėjo į savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas 2024-2025 mokslo metams planuojama priimti apie 8 tūkst. vaikų.
Laukiantieji eilėje gali pasinaudoti savivaldybės skiriama kasmėnesine kompensacija vedant vaikus į privačius darželius, jos dydis yra 120 eurų per mėnesį už vieną vaiką. Kompensacijų išmokėjimui per praėjusius metus savivaldybė skyrė 9,8 mln. Eur.
Be to, savivaldybei renovuojant ir atnaujinant darželių pastatus, svarbu užtikrinti ugdymo proceso nepertraukiamumą ir turėti pakaitinių patalpų, kur galėtų laikinai persikelti ugdomų vaikų grupės. Laisvų patalpų trūkumas stabdo planuojamus renovacijos darbus, todėl naujas darželis Daugiafunkciame komplekse padėtų išspręsti šią problemą.
Darželių poreikis yra išties didelis. O šiuo atveju komplekse planuojamo darželio projektas jau įsibėgėjęs ir turi ne tik parengtą techninį projektą, bet ir statybą leidžiantį dokumentą. Paprastai tariant, taip toli pažengusio projekto įgyvendinimas būtų daug spartesnis nei bet kokio naujo objekto inicijavimas, pirkimų procedūros, projektavimas ir statyba.
Sklype – stadionas lengvaatlečiams ir treniruočių aikštės
Daugiafunkciame komplekse taip pat bus įrengtas tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais ir futbolo treniruočių aikštė su lengvosios atletikos apšilimo zona.
Vilniuje yra daugybė augančių lengvosios atletikos talentų ir lengvaatlečių, kurie jau dabar skina pergales aukščiausio lygio čempionatuose, tačiau kokybiškų bazių specifiškai lengvajai atletikai mieste trūksta. Šiuo metu vos du aikštynai sostinėje – po vieną Žvėryne ir Saulėtekyje – atitinka lengvosios atletikos reikalavimus dėl natūralios ar hibridinės vejos, kuri būtina siekiant surengti ieties ar disko metimo varžybas.
Reikalavimus atitinkančiame lengvosios atletikos stadione taip pat turi būti įrengtas standartinis 400 m ilgio bėgimo takas, kurį šiuo metu turi tik Vingio parke esantis stadionas, tačiau jame varžybas gali stebėti tik apie 1 tūkst. žiūrovų.
Kokybiškų lengvosios atletikos bazių poreikis taip pat kyla ir dėl to, jog šalia minėtų stadionų tiesiog nėra erdvių, skirtų sportininkų apšilimui.
Tuo tarpu, daugiafunkcio komplekso teritorijoje atsirasianti infrastruktūra bus pritaikyta plačiam spektrui lengvaatlečių treniruočių (metimų, šuolių, bėgimo, ėjimo rungtims), o pagrindinis lengvosios atletikos stadionas talpins 3 tūkst. žiūrovų.
Šie Daugiafunkcio komplekso objektai yra tikrai nepelnytai užmiršti ir dažnai nurašomi kaip nesvarbūs. Iš tiesų šių sporto erdvių ypatingai laukia sporto bendruomenė. Pasigendu atletų poreikių refleksijos dabartinėse diskusijose.
Socialinė infrastruktūra – darželis, kultūros centras su biblioteka, taip pat be galo reikalinga savivaldybei siekiant patenkinti augančio miesto poreikius. Galų gale, šiems objektams yra skiriama reikšminga dalis projekto biudžeto, todėl diskusija apie projektą neįtraukiant visos infrastruktūros tiesiog negali vykti.
