Suomija, nors teritoriškai ir gerokai didesnė už Lietuvą, gyventojų skaičiumi skiriasi nedaug. Koronavirusas labiausiai palietė aplinkui sostinę Helsinkį esantį Uusimaa regioną. Neatsitiktinai, nes Helsinkis sugebėjo pritraukti daug pasaulio turistų, norinčių aplankyti Europą ir tapo tam tikra prasme turistų iš Azijos prieplauka, iš kur jau jie keliaudavo toliau. Prie Helsinkio esančią Suomelinnos (Sveaborgo) tvirtovę per metus aplankydavo daugiau nei milijonas lankytojų, daugiausiai iš Japonijos, Kinijos ir pietų Korėjos. Tokiu būdu Suomijos sostinėje virusas rado kelius, kaip paveikti Šiaurinę Lietuvos kaimynę pačioje jos širdyje, tuo tarpu provincija su labai nedideliu gyventojų tankumu turi didesnius šansus izoliuotis.
Suomijos kariuomenės pirmiausias rūpestis, pakeisti savo gyvenimo dienotvarkę, prisitaikant prie pasikeitusių mokymų sąlygų ir saugoti karius, kurie, gyvendami uždaresnėje teritorijoje, naudodami tas pačias valgyklas ir kitas erdves turi daug didesnius šansus susirgti, nei vien savo šeimos rate besisukantys piliečiai. Kadangi Suomija turi visuotinės karo prievolės sistemą, judantys į ir iš kariuomenės visuomenės atstovai gali tapti rimtu viruso plėtros šaltiniu, todėl suomiai nusprendė šauktinius dvi savaites laikyti tarnyboje be išeiginių, o trečią visai savaitei paleisti namo. Tokiu būdu ir judėjimas yra suvaržytas, ir rengimąsis krašto gynybai vyksta. Toks kompromisinis sprendimas, įsigaliojęs kovo 13 dieną, matyt keisis dėl jau minėto sostinės regiono izoliacijos įsakymo, tačiau kariuomenė vis dar tikisi pagrindinius karinio rengimo darbus atlikti, kad krašto gynyba nukentėtų mažiausiai. Rezervistų žinių atnaujinimo mokymai yra atšaukti iki atskiro nurodymo
Didelio atgarsio susilaukė ir su liga susijęs politinis sprendimas nedalyvauti NATO mokymuose Šiaurės Norvegijoje: nebūdama NATO šalimi Suomija jaučia ypač didelį poreikį tarptautinėms pratyboms.
Izraelio kariuomenė savo pagrindiniu uždaviniu laiko apsaugoti savo personalą ir išlaikyti kovinį šalies pasirengimą, ypač aktualų dėl netoliese vykstančio karinio konflikto Sirijoje. Šios dienos informacija virusu užsikrėtė jau 28 kariai, todėl šios priemonės neatrodo išpūstos, o kariuomenės rūpestis savo žmonėmis – neadekvatus. Kariams uždrausta išvykti iš šalies, o grįžusiems taikomas 14 dienų karantinas. Toks pats karantinas taikomas kariams , turėjusiems su užkrėstaisiais kontaktą. Apriboti kontaktai: susitikimuose gali dalyvauti tik 10 žmonių, susirinkimai pastatuose gali vykti iki 30 žmonių, lauke – iki 100, išlaikant 2 metrų distanciją. Bazių, esančių iš esmės kovinėje padėtyje personalui uždrausta išvykti iš bazės visą mėnesį, jei šis laikotarpis nebus prailgintas, jokie civiliai į bazes patekti negali. Kariuomenės pervežimai vyksta kiek galima daugiau naudojant kariuomenės transportą, vengiant viešojo transporto kiek tik įmanoma. Kiekvieną dieną laikomasi sveikatos ministerijos rekomenduojamų dezinfekcijos priemonių. Kariuomenė užsiima ne tik savisauga: yra išlaikomas valstybės informacijos centras, atsakoma į klausimus, palaikomas virtualus puslapis, taip pat atliekami reikalingi kovai su virusu pervežimai kariniu transportu. Kariuomenės padaliniai valdo tris karantino ir reabilitacijos stovyklas, įrengtose daugiausiai viešbučiuose. Tokiose stovyklose talpinami iš viruso paveiktų rajonų atvykę asmenys (260 iš Italijos).
40 žmonių gerai aprūpintas karinis dalinys yra naudojamas kaip parama gavus informaciją apie užkrėstus asmenis jų išgabenimui ir tolesnio užkrėtimo užkardymui.
Kariuomenė turi savo laboratoriją karių testavimui. Užkrėstiems, bet lengvai ligą pakeliantiems kariams yra įkurta speciali kariuomenės gydykla Aškelono miesto kurortinėje infrastruktūroje. Ypatingas dėmesys yra skiriamas bendradarbiavimui su Palestinos anklavais, padedant veikti sveikatos priežiūros tarnyboms., taip pat vykdo sienų kontrolę su labiausiai jautriomis teritorijomis.
Bendradarbiavimui su medikais ieškant sprendimų, kaip įveikti ligą ir jos plitimą, įsijungė specialusis 81 karinis dalinys, šiaip jau skirtas žvalgybos paskirčiai. Yra sprendžiamos konkrečios technologinės problemos, kaip apsaugoti autobusų vairuotojus, valdyti informacijos srautus, savo jėgomis gaminamos kaukės (1000 kaukių per dieną).
Lietuvos kariuomenė taip pat išgyvena nelengvą laikotarpį, kaip ir visi Lietuvos žmonės, padėdama ten kur reikia ir kiek reikia, stengdamasi išlaikyti kovinį pasirengimą, rūpindamasi savo žmonėmis ir teikdama pagalbą sunkiai kovojančiai sveikatos priežiūros sistemai, dirbančiai netoli savo galimybių ribos. Susitelkime ir perimkime geriausius pavyzdžius. Kova dar nebaigta.
Valdas Rakutis yra karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius
