Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ jau daugelį metų yra įsitvirtinusi rinkoje kaip vienintelė krovinių, keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais paslaugas teikianti įmonė. Yra ir kitos geležinkelių įmonės, kurios taip pat nori ir turi galimybes teikti minėtas paslaugas ir konkuruoti, tačiau esama valdymo struktūra bei reguliavimas joms užkerta kelią į šią rinką. Juk įsivaizduokime, kaip būtų, jei šalies automobilių kelių tinklą valdanti Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų savo padalinį, kuris vykdytų krovinių pervežimo sunkvežimiais veiklą, ir bet kokių kitų įmonių sunkvežimiai šalies keliais galėtų krovinius vežti tik gavę šios direkcijos leidimą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“, teikdama krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo paslaugas kartu taip pat yra ir monopolinis pačių geležinkelio bėgių bei susijusios infrastruktūros valdytojas. Pagal galiojančius teisės aktus, bet kuri kita įmonė, norėdama teikti pervežimų geležinkeliais paslaugas, turi pateikti paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus Lietuvos Transporto Saugos Administracijai (LTSA). Paraiškas vertina AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir po šios procedūros atlikimo LTSA, remdamasi AB „Lietuvos geležinkeliai“ išvadomis, priima iš esmės formalų sprendimą tenkinti ar netenkinti konkrečią paraišką. Čia ir atsiranda interesų konfliktas, kadangi techninį vertinimą, kuris apima visų gautų paraiškų analizę, atlieka iš esmės šališkas subjektas – AB „Lietuvos geležinkeliai“ – įmonė, kuri pati vykdo ir komercinę veiklą bei kurios tikslas yra pelno siekimas.
Susidaro situacija, kai AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš esmės pati vertina paraiškas (tarp jų ir savo) ir pati nusprendžia, kam skirti pajėgumus, o kam ne. Tuo atveju, kai keli pareiškėjai pretenduoja į tuos pačius pajėgumus, tokia infrastruktūra vadinama perpildyta ir tai suponuoja, jog turi būti taikoma prioriteto taisyklė. Lietuvoje taikoma prioritetinė tvarka vežėjams, siekiantiems vežti keleivius tarptautiniais maršrutais, tada vietiniais maršrutais, po to - siekiantiems vežti keleivius ar krovinį daugiau dienų ir galiausiai planuojantiems daugiau vežimų atitinkamu maršrutu. Vadinasi, tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiant keleivių ir bagažo vežimo paslaugas tiek tarptautiniais, tiek vietiniais maršrutais, taip pat, sužinojus kitų geležinkelių įmonių planuojamus važiavimus (dienų skaičių bei maršrutų kiekį), AB „Lietuvos geležinkeliai“ visada gali prioritetiškai sau paskirti visus pajėgumus ir atitinkamai tuo remiantis sudaryti traukinių tvarkaraštį. Tokia reali padėtis ir yra praktikoje.
Valstybės kontrolė jau 2018-ųjų metų pabaigoje konstatavo, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsisako daugiau pajėgumų, nei jai faktiškai reikia, realiai neišnaudodama apie 36 proc. visų užsakytų pajėgumų. Tai rodo, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudojasi dominuojančia padėtimi, paskirdama sau visą geležinkelių infrastruktūrą, tokiu būdu neįleidžiant naujų dalyvių į rinką.
Šiame kontekste aktuali ES Direktyva 2012/34/ES, kurioje įtvirtinta, jog jei infrastruktūros valdytojas savo teisine forma, organizacija arba sprendimų priėmimo funkcijomis yra priklausomas nuo kurios nors geležinkelio įmonės, tai esmines infrastruktūros ir paslaugų mokesčių įvedimo, nustatymo ir surinkimo, o taip pat pajėgumų paskirstymo funkcijas vykdo nepriklausoma paskirstymo įstaiga.
Taigi AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvaudama rengiant traukinių tvarkaraštį bei organizuodama paraiškų derinimo procedūras iš esmės patenka į interesų konfliktą ir pažeidžia šių procedūrų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo reikalavimus. Tai patvirtinta ir Teisingumo Teismo praktika.
Šiuo metu planuojama, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ bus atskiriamos krovinių, keleivių ir bagažo vežimo bei infrastruktūros valdytojo veiklos, įkuriant atitinkamas dukterines įmones.
Dėl šio AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesų konflikto kenčia nepriklausomi rinkos dalyviai, kuriems faktiškai užkertamas kelias teikti paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje. Laisvos konkurencijos principas yra Europos Sąjungos ekonominės ir teisinės sistemos kertinis principas. ES konkurencijos taisyklių tikslas – užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams, dėl kurių galėtų nukentėti visos vidaus rinkos veikimas, bendrieji interesai, atskiros įmonės ir vartotojai, numatoma, kad įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje yra draudžiamas.
Tuo tarpu AB „Lietuvos geležinkeliai“, vertindama nepriklausomų geležinkelių įmonių paraiškas, turi visus svertus paveikti lemiamą sprendimą savo naudai, taip sukurdama rinką be konkurencijos, kurioje AB „Lietuvos geležinkeliai“ išlieka vienintele paslaugas teikiančia įmone.
Siekiant užtikrinti konkurenciją turėtų būti užtikrinta, jog geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skirstymą vykdytų tikrai nepriklausoma institucija, ne tik suteikiant jai formalias galimybes skirti ar neskirti pajėgumus, tačiau suteikiant ir realius įrankius iš esmės vertinti pateiktas paraiškas. Siekiant, didesnio skaidrumo AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaip infrastruktūros valdytojo veikloje, būtina, jog šios monopolinės įmonės infrastruktūros valdymo ir komercinių paslaugų teikimo veiklos būtų ne formaliai, o realiai atskirtos.
Šiuo metu planuojama, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ bus atskiriamos krovinių, keleivių ir bagažo vežimo bei infrastruktūros valdytojo veiklos, įkuriant atitinkamas dukterines įmones. Iš esmės tai nėra tinkamas problemų sprendimo būdas, kadangi visos minėtos veiklos ir toliau bus vykdomos to paties juridinio asmens – AB „Lietuvos geležinkeliai“, išsaugant 100 proc. visų naujai steigiamų dukterinių įmonių akcijų. o tai vargu, ar padės užtikrinti nešališką ir skaidrų tolimesnį formaliai atskirtų veiklų vykdymą. Vienintelė tinkama išeitis, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus bei atsižvelgiant į realią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje, yra visiškas AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklų atskyrimas, naujai įsteigtas įmones ir jų valdymą visiškai atskiriant nuo pagrindinės bendrovės. Tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinta reali konkurencija šioje rinkoje.
Valdas Sutkus yra Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkas.
