Norint diskutuoti apie haubicų reikalingumą, reikia pradėti nuo šiuolaikinio mūšio ypatumų, karinės patirties, ypač pačiuose naujausiuose konfliktuose, pavyzdžiui, Gruzijoje ar Ukrainoje.
Nežiūrint į tai, kad šiuose konfliktuose pradžia buvo skirtinga, koviniai veiksmai abiem atvejais iš esmės atitinka standartinę taktiką, o tai reiškia, kad Lietuvos kariuomenė turi gebėti vesti konvencinio karo kovinius veiksmus.
Haubicų įsigijimas problemos iškart neišspręs, tačiau tai yra ypač svarbus žingsnis tobulinant esamą gynybos sistemą.
Kalbant apie mūšio organizavimą bei vykdymą Lietuvos geografinėmis sąlygomis, svarbu pastebėti, kad didelį dėmesį reikia skirti gebėjimui daryti poveikį priešo pajėgoms kuo didesniu atstumu. Tai vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmei.
Tam reikia sukurti daugiapakopę, integruotą, gerai valdomą ugnies sistemą, apimančią prieštankines priemones, artileriją, priešlėktuvinę gynybą, siekti užtikrinti dominavimą ore. Pastaroji užduotis gali būti įvykdyta tik kartu su NATO pajėgomis.
Daugiapakopė ugnies sistema, efektyviai remianti gerai ginkluotas, paruoštas mobilias sausumos pajėgas ir yra ta veiksmų visuma, galinti užtikrinti efektyvų karinės vadovybės užduočių vykdymą, sėkmingą valstybės gynybą.
Vis dėlto tokios sistemos sukūrimas kainuoja brangiai ir tai neįvyksta per dieną. Turime pripažinti, kad tokios sistemos šiandien Lietuvos kariuomenėje nėra, o esančios priemonės yra neefektyvios ir neatitinka šios dienos gynybinių poreikių, poveikį priešui gali daryti tik nedideliu atstumu.
Haubicų įsigijimas problemos iškart neišspręs, tačiau tai yra ypač svarbus žingsnis tobulinant esamą gynybos sistemą. Gebėjimas naikinti priešininko pajėgas 40 km atstumu – o tai leis naujosios haubicos – reikšmingai padidins Lietuvos gynybinį pajėgumą.
Pėstininkų kovos mašinų įsigijimas, kuris, kaip šiandien žinome, vyksta nepriklausomai ir nėra susietas su haubicų įsigijimu, taip pat yra neatskiriama, tačiau ne vienintelė bendros gynybinės sistemos dalis.
Sąveikoje su jau naudojamomis prieštankinėmis sistemomis „Javelin“, priešlėktuvinėmis „Stinger“ ir „Grom“, 105 mm ir 155 mm artilerinėmis sistemomis Lietuvos kariuomenė įgauna rimtą gynybinę galią ir galimybę efektyviai ginti Lietuvą, jei toks poreikis iškiltų.
Valdas Tutkus yra Lietuvos kariuomenės atsargos generolas leitenantas.
