Akivaizdu, kad kai kurios 1992 m. priimtos Konstitucijos nuostatos nebeatitinka šiandienos realijų. Jei kažkas nebeveikia – reikia taisyti.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuoniams, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo. Gyvename globaliame pasaulyje, priklausome Europos Sąjungai, kurios visa esmė yra laisvas gyventojų judėjimas – akivaizdu, kad kai kurios 1992 m. priimtos Konstitucijos nuostatos nebeatitinka šiandienos realijų. Jei kažkas nebeveikia – reikia taisyti.
Suprantu, kad šiandieninėje situacija yra daug nerimo: ar nepasinaudos tuo Lietuvai priešiškos valstybės? Gal apsiriboti tik dviguba pilietybe NATO ir ES šalims? Ar privalės turintis dvigubą pilietybę besąlygiškai vykdyti ir kitas Konstitucijos nuostatas, pavyzdžiui, prireikus ir ginklu ginti Lietuvos valstybę? Klausimu daug, bet visi jie išsprendžiami, nes laiko dar yra.
Siūloma referendumą dėl dvigubos pilietybės skelbti kitąmet, kartu su įvyksiančiais Seimo rinkimais. Turime beveik pusantrų metų deramai išdiskutuoti šį klausimą. Tai reta galimybė ir būtų kvaila jos neišnaudoti, kad atėjus laikui nebebūtų be reikalo laužomos ietys.
Akivaizdu, kad nesudėjus tam tikrų saugiklių, grėsmė nacionaliniam saugumui su dviguba pilietybe būtų akivaizdi. Rusijos ar kitų valstybių piliečiai gavę galimybę gauti mūsų pilietybę vėliau ja gali pasinaudoti neramumams kelti. Čia reikalingi saugikliai: privaloma būtų mokėti lietuvių kalbą ir istoriją, jeigu reikia asmenis turėtų patikrinti saugumo tarnybos, taip pat saugumo pridėtų ir tai, kad dvigubai pilietybei turėtų būtų privalu turėti ir lietuvišką kilmę.
Žinoma, galėtume apsiriboti tik ES ir NATO partnerėmis suteikiant teisę turėti dvigubą pilietybę, bet tai tik dalinis problemos sprendimas: kuo blogesnis iš Lietuvos išvykęs pilietis ir gyvenantis Australijoje, Brazilijoje, Indijoje ar Kazachstane? Kai šalyje begyvena mažiau nei 3 mln. ir beveik milijonas svetur – kiekvienas tampa svarbus.
Kiekvieno piliečio išsaugojimas, tautos gausinimas, sąlygų grįžtantiems gerinimas ir nuolatinis ryšio su išvykusiais užtikrinimas tapo tautos išgyvenimo reikalu.
Mes vis stebimės Estijos progresu ir kraipom galvą galvodami, kodėl jiems einasi geriau? Ten seniai suvokta, kad estų pasaulyje yra mažai. Labai mažai (mažiau nei mūsų), todėl kiekvieno piliečio išsaugojimas, tautos gausinimas, sąlygų grįžtantiems gerinimas ir nuolatinis ryšio su išvykusiais užtikrinimas tapo tautos išgyvenimo reikalu. Tai suprato visa tauta ir jos išrinkti politikai. Tai išmintingas kelias ir turėtų drąsiai eiti juo ir mes.
Dviguba pilietybė – tik pirmas žingsnis. Be abejonės, to nepakaks, kad staiga visi išvykę sugrįžtų, tačiau joks aktyvus bendravimas su išeiviais nebus įmanomas be šio žingsnio. Daug emigravusių žmonių į kitą šalį išsivežė ir savo vaikus bei tėvus, priežasčių jiems čia grįžti tampa vis mažiau. Lietuvių šeimose gimsta vaikai, kuriems pilietybės klausimas yra ypač aktualus, nes jie tampa per žingsnį nuo visiško ryšio su Lietuva praradimu. Galiu garantuoti, kad daugelis jų dvigubą pilietybę priimtų, o turint omenyje, kad šiaip sau ji nebus dalinama – reiks mokėti kalbą ir šalies istoriją – tai suteikia vilties, kad kiti ryšio atstatymo su išvykusiais žingsniai galės rasti geresnę dirvą.
Negalime sau leisti nepasinaudoti visomis priemonėmis išlaikyti ryšį su visais, kurie gali save kildinti iš mūsų visų bendros žemės ir jos istorijos.
Sunku būtų Lietuvoje rasti šeimą, kurios nebūtų vienaip ar kitaip palietusi emigracija, kurie neturėtų giminaičių svetur. Negalime likti akli ir kurti prieš šią situaciją, negalime sau leisti nepasinaudoti visomis priemonėmis išlaikyti ryšį su visais, kurie gali save kildinti iš mūsų visų bendros žemės ir jos istorijos.
Priešingas kelias niekur neveda – jau dabar mūsų mažiau nei 3 mln. Nenorėčiau žinoti, kad dar po ketvirčio amžiaus bus mažiau nei 2. Taigi, dviguba pilietybė gali būti simbolinis pirmas žingsnis dideliems pokyčiams. Tad kur galiu pasirašyti už dvigubą pilietybę?
