TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip išleisti 127 milijonai: pažadai liko popieriuje, o kaltų nėra
Ir paskelbtą vaizdo įrašą:
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad Jūs pradėjote diskusiją apie situaciją atliekų tvarkymo sektoriuje. Tai sudėtinga veiklos sfera, kurioje kertasi daug ir įvairių interesų, kuriai būtinas maksimalus skaidrumas ir atvirumas bei kuriai labai reikalingi pokyčiai. Bandymas gilintis į šią sferą yra sveikintinas, tačiau...
Tai sudėtinga sfera ir aptarinėti ją, o ypač daryti vienokias ar kitokias išvadas reikia profesionaliai ir argumentuotai. Manau sutiksite, kad negalima imti vienus ar kitus faktus bei nuomones, nepastebint kitų ir tuo grįsti savo susikurtą ar norimą įteigti nuomonę ar versiją. Tokia „diskusija“ tampa panašesnė į užsakomąjį straipsnį, o ne rimtą tiriamosios žurnalistikos darbą. Tokia pozicija diskredituoja pačią tiriamąją žurnalistiką, kuri labai reikalinga ir naudinga visuomenei.
Keletas žodžių apie mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) rūšiavimo gamyklas. Rezultatas, kurį mes turime šiandien yra ilgo proceso išdava. Kaip ir kiekvienas procesas, MBA gamyklų statybą ir veikimą (ir apskritai visą atliekų sistemą) turi lydėti kontrolės, priežiūros, vystymo, reakcijos ir korekcijos veiksmai. Vėlgi, jie neapsiriboja vienu politiku ar vienu ministru, tai yra ilgalaikis procesas prie kurio jau dirbo(-a) 4 ministrai ir dar dirbs ne vienas ateityje.
Visą MBA gamyklų statymo chronologiją pateikiu žemiau, manau, kad reikalinga į tai atsižvelgti prieš vertinant esamą situaciją (nors dar toli gražu nereiškia, kad buvo padarytos kokios nors strateginės klaidos).
Kodėl šios gamyklos šiandien nedirba pilnu pajėgumu? Tai klausimas į kurį būtina atsakyti. Tikrai neskubėčiau supaprastinti atsakymo teigdamas, kad buvo padarytos klaidos skaičiuojant jų poreikį ar priimant sprendimą daryti investicijas, nors tai buvo daroma iki man tampant aplinkos ministru.
Neskubėčiau sutikti ir su tuo, kad jas sužlugdė mano pradėta diegti pakuočių depozito sistema, nes ji tik sumažino MBA pelnus parduodant PET, bet jokiu būdu nepanaikino būtinybės rūšiuoti likusias atliekas.
Kokios tikrosios priežastys, kad šiandien tos gamyklos dirba neefektyviai, kad nėra išspręstas išrūšiuotų atliekų deginimas, o atliekos toliau masiškai keliauja į sąvartynus ir kam tokia situacija yra naudinga? Kas būtų, jeigu skirtos ES lėšos nebūtų panaudotos ir rūšiavimo gamyklos nebūtų pastatytos, o skirti pinigai būtų grąžinti ES? Už kokius pinigus ir kas būtų statoma tada, kas tai būtų daręs ir kiek tai būtų kainavę vartotojams, mums visiems? Atsakymus į šiuos klausimus turėtų duoti specialistai bei išsamus, kompleksinis ir objektyvus tyrimas (tame tarpe ir žurnalistinis). Jis būtinas norint objektyviai įvertinti situaciją ir projektuoti ateitį.
Pabaigai trumpa informacija, kaip vyko ir vystėsi rūšiavimo gamyklų statybos procesas, kas ir kada priėmė vienus ar kitus sprendimus. Tai ne bandymas nusimesti atsakomybę ar teigti, kad kažkas kitas padarė vienas ar kitas klaidas, nes teigti, kad tai anuomet buvo klaidos aš negaliu. Tačiau manau, kad reikalinga pateikti išsamią ir visą informaciją, o ne atskiras detales.
1. MBA statybos buvo finansuojamos pagal 2007-2013 m. struktūrinės paramos priemonės Nr. VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų surinkimo infrastruktūros sukūrimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (PFSA), patvirtintą 2010 m. kovo 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-248. Pagal pirmąją šio PFSA redakciją buvo numatyta finansuoti komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus. Sąlygų aprašą patvirtina tuometinis 2008-2012 m. A.Kubiliaus vadovaujamos koalicinės Vyriausybės aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
2. MBA projektų valstybės projektų sąrašas buvo patvirtintas 2010 m. kovo 31 d. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 31d. įsakymas Nr. D1-261 „Dėl VP3-3.2-AM-01-V priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimas“ valstybės projektų sąrašo Nr. 02 patvirtinimo“), o įsigaliojo 2010 m. balandžio 21 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir PFSA. Patvirtina aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Sąraše nurodyti pareiškėjai – visi be išimties regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC), kurie, beje, nėra tiesiogiai pavaldūs Aplinkos ministerijai. Sąraše nesakoma kokiu specifiniu būdu atliekas reikia tvarkyti – nurodoma, kad turi būti sukurta rezultatą pasiekti galinti infrastruktūra.
3. Pagal sąrašą pareiškėjai (t. y. RATC) privalėjo pateikti paraiškas įgyvendinančiajai institucijai (Aplinkos projektų valdymo agentūrai, APVA) iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (aplinkos ministras G. Kazlauskas)
4. Kiekvienas RATC pats pasirengė komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektų galimybių studijas, kuriose kiekviename atliekų tvarkymo regione buvo analizuojamos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo galimybės ir alternatyvos ir, atsižvelgiant į situacijos analizės rezultatus, buvo siūloma konkreti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo alternatyva.
Kiekvienas RATC pats pasirinko reikalingą infrastruktūrą pagal galimybių studijos rezultatus. Todėl nebūtinai pasirinko statyti būtent MBA. Pavyzdžiui, Klaipėdoje biologinio apdorojimo grandies nėra (yra tik mechaninio apdorojimo, MA), nes yra „Fortum“ atliekų deginimo įrenginys (kogeneracinė jėgainė).
5. Tuometinė A.Kubiliaus Vyriausybė buvo patvirtinusi „Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą“, kuris nustatė atliekų tvarkymo užduotis ir tarnavo pagrindu savivaldybėms (jų vardu – RATC‘ams) rengti savo biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo planus. Lėšas šių įrenginių statybai skiria tuometinis aplinkos ministras G. Kazlauskas savo įsakymais, kurie parengti remiantis APVA rekomendacijomis, o šios parengtos įvertinus RATC teiktas paraiškas.
Datos ir įsakymai, kuomet skirtos lėšos MBA/MA gamyklų statybai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. D1-1002 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę Nr. VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Pasirašo aplinkos ministras G. Kazlauskas.
6. Visų MBA gamyklų konkursai (viešieji pirkimai) pradedami rengti ir vykdyti 2011 m. Konkursus rengia ir vykdo patys RATC, kurie nepavaldūs Aplinkos ministerijai. Kiekviename regione skirtingai, bet tai prasideda 2011 m., vis dar pareigas einant aplinkos ministrui G. Kazlauskui. Kadangi pirkimai iš tiesų dideli ir sudėtingi, dalies konkursų rezultatai skundžiami teismuose, jie vyksta ilgai.
7. 2012 m. gruodžio 13 d. eiti aplinkos ministro pareigas paskiriamas Valentinas Mazuronis. Konkursai tuo metu jau buvo prasidėję ir vyko, nors ir gana sunkiai, dėl anksčiau išvardintų priežasčių.
Būtent šioje vietoje žurnalistės Birutės Davidonytės sukurtu video tiesiogiai (ir netiesiogiai tekste) esu įvardijamas, kaip pagrindinis atsakingas dėl to, kad Lietuvoje buvo pastatyta 10 MBA/MA gamyklų ir jos nedirba taip, kaip turėtų. Vėliau iš socialiniame tinkle vykusių diskusijų išsivysto žurnalistės B. Davidonytės ir jos vadovo, 15 min.lt žurnalisto Š. Černiausko paaiškinimas, kad video, kaip atsakingas esu įvardintas dėl to, kad man einant ministro pareigas RATC pasirašė su konkursų laimėtojais sutartis. Žurnalistai taip pat teigia, kad man tenka atsakomybė už tai, kad tapęs ministru nenutraukiau konkursų, suponuojama mintis, kad tuo metu aš jau turėjau žinoti, kad MBA rūšiavimo rodikliai bus prasti, kas yra netiesa.
Akivaizdu, kad tiek aplinkos ministras G.Kazlauskas, tiek aš, perėmęs besibaigiantį projektą ir jį tęsdamas, vykdėme Lietuvos valstybės įsipareigojimus prieš Europos Komisiją. Argumentų, pasiūlymų ar nuomonių, kad šį projektą reikėtų nutraukti, gražinant pinigus EK, aš negirdėjau tada, negirdžiu rimtos analizės bei argumentacijos ir šiandien.
8. Man einant aplinkos ministro pareigas devyni RATC baigia konkursų vykdymą ir pasirašo sutartis su laimėtojais.
Alytus (II dalis) - 2013-05-20; I dalis pasirašyta prieš pat man tampant ministru 2012-12-11)
Kaunas (2 įrenginiai) - 2013-12-13
Klaipėda - 2013-11-26
Marijampolė – 2013-10-09
Panevėžys - 2013-06-18
Šiauliai - 2013-12-02
Tauragė – MBA rangovo taip ir nenupirko, tik įrengė atliekų kompostavimo aikštelę.
Telšiai - 2013-07-12
Utena (I, II dalis) - 2013-08-29; 2013-12-30
Vilnius - 2013-09-10
Prasideda statybos, kurios toliau vykdomos man jau nebeeinant aplinkos ministro pareigų.
9. 2014 m. liepos 17 d. naujuoju aplinkos ministru paskiriamas Kęstutis Trečiokas. Jam einant pareigas, RATC užbaigia BMA gamyklų statybas ir jos pradedamos eksploatuoti.
Alytus (I, II dalis) - 2014-12-16; 2015-12-23
Kaunas (2 įrenginiai) - 2015-12-11; 2015-11-30
Klaipėda - 2015-10-28
Marijampolė - 2016-03-31
Panevėžys - 2015-11-11
Šiauliai - 2016-03-31
Tauragė - 2015-08-25
Telšiai - 2015-11-30
Utena (I, II dalis) - 2015-11-30; 2015-12-23
Vilnius - 2016-05-02
Pasikartosiu, priežastis, kodėl MBA gamyklos nedirba taip, kaip buvo planuojama, kuriant atliekų tvarkymo sistemą 2010 m. bei RATC rengiant technines tų gamyklų sąlygas reikia aiškintis. Jeigu reikia, būtina spręsti naujai iškilusius klausimus, tokius, kaip išrūšiuotų atliekų deginimas ar atliekų perdirbimo galimybių didinimas. Reikia keisti atliekų tvarkymo valdymo ir atsakomybės sistemą Lietuvoje, nes, mano manymu ji nėra gera ir efektyvi. Galbūt reikia grįžti ir prie diskusijos apie visą atliekų tvarkymo strategiją Lietuvoje, tačiau tai turi būti daroma pamatuotai, atsakingai ir remiantis rimta profesionalia analize.
Valentinas Mazuronis yra Europos Parlamento narys, 2012–2014 m. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje ėjęs aplinkos ministro pareigas.
