Kyla klausimas, o ko siekiama tokiomis kalbomis? Kaip vertinti tokias kalbas? O gal tai politinės daugumos surežisuotas viešųjų ryšių spektaklis siekiant sužinoti, kaip tauta priims tokius gąsdinimus ir vėliau jau imtis konkrečių veiksmų?
Sutinku, svarstyti įvairius scenarijus būtina, bet kodėl tokiu būdu? Ar čia ekspertų galvos perkaito nuo Lietuvą užklupusių karščių? Atvėskite.
Centrinis šalies bankas, kaip valstybinės institucijos atstovas, turi puikias galimybes teikti pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei, kaip išvengti niūrių situacijų ateityje, tačiau šiuo atveju aš matau neatsargų, nepamatuotą kai kurių save labai dideliais žinovais laikančių ekspertų norą pasipuikuoti savo ekstrasensiniais gebėjimais.
Kreipiuosi į Lietuvos banko vadovus, ar nemanote, kad Lietuvos bankas, užuot viešai svarstęs galimybes prailginti pensijos amžių iki 72 metų sprendžiant kritinę šalies demografinę būklę tik kelia paniką, kad kiek bedirbtum, vis tiek pensijos kaip savo ausų nematysi? Juk visi žinome, kad vidutinė vyrų gyvenimo trukmė (beje, viena žemiausių lygių ES) Lietuvoje yra 69 metai, o moterų – maždaug 79 metai. Ar ne laikas Vyriausybei imtis sisteminių veiksmų sprendžiant demografines problemas, o ne Lietuvos banko lūpomis gąsdinti žmones dėl ateities perspektyvų? Kur ta ori senatvė, kurią mūsų Vyriausybė žadėjo ir vis dar žada?
Gal, sakau, geriau mažiau postringaukit, o užsiimkit savo tiesiogine veikla – kontroliuokit šalies komercinius bankus.
Paskutinė naujiena, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 d. „Swedbank“ klientai negalės išsiimti mažesnės nei 2000 eurų sumos banko padaliniuose, mano požiūriu, ne tik neišlaiko jokios kritikos, tačiau baigia perpildyti kantrybės taurę. Kas tai? Kaip teigia banko atstovai, rūpestis klientais? Ačiū, nereikia.
Velniai griebtų, kur žiūri Lietuvos bankas? Akivaizdu, kad jis visiškai neatlieka bankų priežiūros funkcijos, tokiu būdu leisdamas suduoti skaudų smūgį ne tik eilinių šalies piliečių interesams, bet ir visiškai ignoruodamas pensininkus ar mažas pajamas uždirbančius Lietuvos gyventojus? Panašu, kad mes tampame vis mažesniais savo pinigų, laikomų komerciniuose bankuose šeimininkais.
Lietuvos banko vieši papostringavimai ir komercinių bankų arogancija ne tik neprisideda prie demografinių problemų sprendimo, bet atvirkščiai – dar labiau skatina Lietuvos žmones krautis lagaminus ir pirkti lėktuvo bilietą į vieną pusę. Užuot svarstęs galimus demografinio šoko scenarijus, Lietuvos bankas turėtų kontroliuoti komercinių bankų veiklą bei jų įkainius. Antraip, mums visiems reikės susimokėti bankams vien už tai, kad mes galėtume pasiimti savo pinigų. Apribojimą banko poskyriuose išsiimti mažesnę sumą nei 2000 eurų įvardinu kaip dar vieną absurdišką draudimą, kurį mūsų valdžia toleruoja. O gal čia valdžios žadėta efektyvi kova su šešėliu? Atneškite pinigus į bankus, o kai reikės pinigus pasiimti – susimokėkite.
Nekontroliuojamų šalies komercinių bankų apetitas nuolat auga, o jų savivalei, rodos, nėra ribų. Ką daro Lietuvos valdžia siekdama apginti savo žmonių interesus ir užtikrinti savo žmonių finansinį saugumą? Ar kas pasvarstė, kad iš Lietuvos žmonių ir vėl atimta galimybė rinktis? Juk bankų poskyriuose didžiąją dalį klientų sudaro pensijinio amžiaus Lietuvos senjorai, kuriems be išorinės pagalbos yra sunku išsigryninti pinigų bankomatuose. Ar tai nėra pasityčiojimas iš mažiausias pajamas turinčių žmonių? Nebent iš Lietuvos banko aukštybės nesimato, kad vidutinė Lietuvos senjoro pensija sudaro 308 Eur, o ne 2000 Eur.
Nemanote, kad kažkas ne taip vyksta Lietuvoje? Kažkas ne taip su mūsų valdžia? Su jos prioritetais, į kuriuos niekaip „neįsipaišo“ paprasto žmogaus interesai. Kur mes einame? Kam tai naudinga? Nejaugi Lietuvos tauta yra laikoma visiškai nieko neišmanančia ir buka? Kokios valstybinės institucijos įgalios nors kiek atsigręžti į žmogų, o ne vyti žmogų lauk iš šalies – Vyriausybė, Seimas ar pati Prezidentė? Ką daro valstybė siekdama apginti savo žmonių interesus ir užtikrinti savo žmonių finansinį saugumą?
Valentinas Mazuronis yra Europos Parlamento ALDE frakcijos narys.
