„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Valentinas Mazuronis: kodėl bijoma daugiau valdžios suteikti žmonėms?

Vyriausybėje apsvarstytas tiesioginių seniūnų rinkimo klausimas pritarimo nesulaukė. Darbo partijos deleguoti ministrai nepritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtai išvadai, kuri ir lėmė rinkimų nepritarimui, tačiau kiti ministrai manė kitaip. Oficiali priežastis – Lietuvos savivaldybių seniūnų ir Savivaldybių asociacijos nepritarimas. Neoficiali priežastis galėtų būti baimė daugiau valdžios suteikti žmonėms arba tiesiog amžinas nenoras ką nors keisti.
Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kodėl bijoma tiesioginių seniūnų rinkimų?

Kodėl to nenori Savivaldybių asociacija – tai būtų tiesioginis merų galios sumažinimas. Jau nešneku apie tuos merus, kurie savivaldybėse šeimininkauja, kaip asmeninėse kunigaikštystėse. Tokių asmenybių galios pagrindas – lojalūs jų pačių paskirti „vasalai“ – seniūnai.

Sunkiau suprasti kodėl to galėtų nenorėti patys seniūnai – jų argumentų viešojoje erdvėje nematyti ir negirdėti. Galbūt dalis baiminasi būsimų rinkimų, dalis bijo prarasti darbo vietas pasikeitus situacijai, kai palankumas vieniems ar kitiems politikams, priklausomai kas valdžioje, reiškė ir seniūno postą. Nusprendus, kad seniūnai būtų renkami tiesiogiai jiems reiktų dalyvauti rinkimuose, o tai jau visiškai kitas žaidimas. Žiū, dar ir reikės atsakyti prieš rinkėjus jeigu būtum išrinktas.

Tai būtų didžiulė paspirtis demokratinei minčiai ir tradicijai mūsų jaunoje valstybėje. Tai rodo ir gyventojų apklausos – dauguma nori tokių tiesioginių rinkimų.

Tiesioginiai mero rinkimai pasiteisino, nors pirmieji rinkimai vyko tik kovą. Rinkimų aktyvumas buvo didesnis nei įprasta. Dar didesnis jis būtų seniūnų rinkimuose, nes ta pozicija ir postas jau tiesiogiai liečia kiekvieną gyvenantį toje seniūnijoje. Tai būtų didžiulė paspirtis demokratinei minčiai ir tradicijai mūsų jaunoje valstybėje. Tai rodo ir gyventojų apklausos – dauguma nori tokių tiesioginių rinkimų.

Kalbos, kad priėmus vienus ar kitus siūlymus taptų neaiškūs seniūnų santykiai su savivaldybės Taryba ar, kad visos seniūnijos tapto vos ne atskiromis savivaldybėmis yra miglos pūtimas ir atsakomybės kratymasis. Tai techniniai klausimai, kurie būtų išspręsti įstatymų pataisomis. Svarbiausias klausimas – ar yra politinė valia ką nors keisti, keisti į gerą? Jeigu nėra, tai priežasčių kodėl to nedaryti visuomet atsiras.

Nieko blogo nematau, jeigu seniūnija turi savo biudžetą, kurį tvirtina savivaldybė ir tas pats meras (jam tikrai kepurė nuo to nenukrenta) – nuo to tikrai nepablogėja situacija seniūnijoje. Kaip tik priartėja prie žmonių tų klausimų sprendimas.

ES šalyse vienodos situacijos dėl seniūnų (ar jų atitikmens) rinkimų nėra, bet apatinė savivaldos dalis daug stipresnė ir turi daugiau galių, tuo pačiu ir atskaitomybės, nei mūsiškė. Svarbiausia – jos turi savo biudžetus, kuriuos gali greitai ir efektyviai panaudoti ten, kur žmonės naudą ir vertę pajustų greičiausiai. Dažnai ES šalyse naudojamas sprendimas dėl seniūnijų biudžetų – skirti dalį jų teritorijoje veikiančių įmonių mokesčių. Lėšos būtų nukreipiamos tiesiai į seniūnijos biudžetą.

Ką gautų seniūnijos, kurių teritorijoje nėra didelių ir pelningai veikiančių verslo struktūrų? Galima pagalvoti apie fondą, kuris perskirstytų dalį lėšų tarp seniūnijų. Tai neturėtų kelti sunkumų, nes dabar panašus mokesčių perskirstymas vyksta visos šalies mastu.

Nejaugi perskirstant kompetenciją ir restruktūrizuojant savivaldą įsivaizduojamas tik administracinio aparato prieaugis? O kodėl ne atvirkščiai? 

Netiesa, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai ir renkama seniūno pareigybė bus nepakeliama našta valstybės kišenei dėl pagausėjusio valdymo aparato. Sakyčiau, tipiškas valdininko požiūris blogąja prasme. Nejaugi perskirstant kompetenciją ir restruktūrizuojant savivaldą įsivaizduojamas tik administracinio aparato prieaugis?

O kodėl ne atvirkščiai? Perskirstant dalį funkcijų ir priskiriant dalį kompetencijos seniūnijoms bei bendruomenėms, palengvėtų administravimo našta pačioms savivaldybėms. Norint viskas įmanoma.

Seniūnai (ypač ne miestuose) yra tiesiogiai su žmonėmis daugiausiai bendraujantys ir dirbantys valdžios atstovai. Kitaip sakant – jie yra visos valdžias avangardas.

Seniūnai (ypač ne miestuose) yra tiesiogiai su žmonėmis daugiausiai bendraujantys ir dirbantys valdžios atstovai. Kitaip sakant – jie yra visos valdžias avangardas. Jie pirmieji susiduria su problemomis, jie atsako prieš savo bendruomenę jeigu jų problemos nesprendžiamos ir jokie kabinetai ar atstumas jų neapsaugos. Taip, galbūt daugeliu atveju tai įvairios ūkinės, socialinės problemos, bet būtent jos yra ir svarbiausios daugeliui gyventojų.

Šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai ir tik išlaikius Valstybės tarnybos departamento organizuojamus testus lieka keletas kandidatų, iš kurių komisija atrenka labiausiai tinkantį. Esą jau dabar seniūnai sunkiai atrandami, pasitaiko, kad į rajoną, savivaldybę ateina nieko apie ją nenusimanantys asmenys. Įteisinus rinkimus tai nebebūtų problema – niekas nebalsuos už seniūną, kuris net negyvena jo teritorijoje. Žmonės išsirinks tuos, kuriais pasitiki ir žino ką jie gali.

Būtent dėl šių visų priežasčių nuostata apie tiesioginius seniūnų rinkimus ir atsirado Darbo partijos rinkimų programoje.

Biurokratai ir aukštesnio lygio politikai iš karto susigrobia tokių klausimų sprendimą ir aiškina iki menkiausių detalių kaip kas turėtų gyventi.

Žmonėms nuolat deklaruojame pasitikėjimą jais, visos politinės jėgos kaunasi dėl jų palankumo, bet kai reikia iš tiesų jais pasitikėti, leisti nuspręsti patiems – tas pasitikėjimas greitai pradingsta. Biurokratai ir aukštesnio lygio politikai iš karto susigrobia tokių klausimų sprendimą ir aiškina iki menkiausių detalių kaip kas turėtų gyventi. Laikas tai pagaliau baigti ir pradėti gyventi kitais standartais, valdžios ir visuomenės santykius grįsti tikru, o ne tariamu pasitikėjimu. 

Logo-ADLE
 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs