Suprantama, kai savo nuomones išsako vietiniai Prancūzijos politikai: jie turi savo simpatijas, tai liečia jų valstybę, bet kad ir ką išsirinktų jų tauta – tai jos pasirinkimas, kurį kitiems belieka gerbti. Tačiau liūdėti dėl to, kad Prancūzija pasirinko Europinį kelią, kad bent jau artimiausius kelis metus Europos Sąjunga nebus išdraskyta ir supriešinta – keista.
Dar keisčiau kai tai daro politikai, kurie savo laiku įnirtingai agitavo stoti į ES ir kurie visuomet dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose. Nors ten patekus jų pareigos juos įpareigoja siekti kuo glaudesnės ir stipresnės Europos ir naudos Lietuvai: be karo ir neapykantos, kokia ji ir yra naudingiausia mums visiems.
Už vis labiausiai neramu dėl to, kad tokie politikai, kurie siekia ES griūties, 2019 m. vėl dalyvaus EP rinkimuose ir vėl kalbės apie „vieningą ir teisingą“ Europą, o jeigu bus išrinkti – kalbės kaip ją sugriauti ar liaupsins tokius veikėjus, kaip M. le Pen, kurie tai nori padaryti.
Neapsigaukite, tokie politikai – blogiausia, kas šiandien gali nutikti. Tikiu, kad savu laiku Lietuvoje ir Adolfą Hitlerį ar Josifą Staliną buvo šlovinančių, kad „jie tik nori perdalinti Europą ir padaryti ją teisingesne“, bet patys žinote, kuo viskas baigėsi Lietuvai.
Žodžiai, kad „Lietuvai reikia savo kelio ir bet kokia integracija yra pavojinga“ tėra būdas padaryti mus silpnesnius, susiskaldžiusius, lengvu grobiu kitiems.
Jų žodžiai, kad „Lietuvai reikia savo kelio ir bet kokia integracija yra pavojinga“ tėra būdas padaryti mus silpnesnius, susiskaldžiusius, lengvu grobiu kitiems. Ar reikia priminti, kaip sovietų penktoji kolona ragino tarpukariu Lietuvą su niekuo nesusidėti, gyventi patiems sau, laikytis neutraliteto ir viskas bus gerai? Gerai tebuvo Sovietų Sąjungai, kuri užėmė Lietuvą be šūvio, o pagalbos kreiptis neturėjom į ką.
Šiandien galiu tik pasidžiaugti, kad pagalbos kreiptis būtų į ką, bet kokios nelaimės atveju. Tai nereiškia, kad nebereikia nieko daryti, tai reiškia, kad reikia dar labiau stengtis dirbti atstovaujant Lietuvos interesus ES ir pasaulyje. Būtent dėl to E. Makronas yra geriau Lietuvai nei M. le Pen.
Ką reikštų išardyta ES šiandien? Pačiu paprasčiausiu buitiniu lygmeniu – tai ir vėl uždaros sienos, apsunkintas keliavimas, smarkiai sumažintos galimybės dirbti ir mokytis svetur, o žvelgiant plačiau: vėl konfliktai ir karai tarp valstybių. Dėl ES Europa nematė jokio didesnio karinio konflikto jau daugiau nei 70 metų – niekuomet istorijoje taip nėra buvę. Suprantu, kad šiandien socialinių problemų netrūksta, daug neteisybės, daug nelygybės, bet jeigu kažkas užsidarymą ir konfliktus siūlo, kaip išeitį – tai labai nenaudinga Lietuvai ir kenkia jos interesams.
Šiandien Lietuvai nėra geresnio pasirinkimo nei buvimas ES.
Taip, šiandien ES iš tikrųjų išgyvena krizę: politinis neužtikrintumas, didžiulė turtinė nelygybė, peraugusi biurokratija, Lietuvos atveju – ir emigracija. Tai rimtos problemos, jas reikia spręsti, o ne apsimesti, kad jos nebeišsprendžiamos ir tik atsiskyrimas ar užsidarymas gali mus išgelbėti.
Pripažindamas visas problemas, sutikdamas, kad ES turi keistis, jos politikai turi nusileisti ant žemės ir išgirsti ko iš tiesų nori žmonės, vis tiek negaliu nepasakyti, kad šiandien Lietuvai nėra geresnio pasirinkimo nei buvimas ES. O tai reiškia, kad ir Prancūzijos rinkimų rezultatas yra naudingesnis Lietuvai, nes visos kitos alternatyvos – daug blogesnės.