Ministrė Algimanta Pabedinskienė pademonstravo išskirtinę drąsą ir politinę valią imtis sunkaus darbo, kurio niekas nedrįso imtis ištisus 10 metų, nors visi apie tai kalbėjo.
Estafetė perduota Seimui ir diskusijos dėl vienų ar kitų nuostatų tęsis, bet apsisprendus dėl naujojo socialinio modelio bus žengtas dar vienas didelis žingsnis stiprinant mūsų konkurencingumą, ekonomiką ir apskritai valstybę.
Įvairūs tyrimai rodė, kad didžiausi trukdžiai Lietuvos konkurencingumui kovoje dėl užsienio investicijų yra mūsų nelankstus, atgyvenęs Darbo kodeksas ir sudėtingos Teritorijų planavimo procedūros. Nesikuklinant galima pasakyti, kad abu šiuos darbus iš esmės nuveikė šiandien Darbo partijoje dirbantys žmonės. Ir tai tik pradžia.
Pernai įsigaliojęs naujasis Teritorijų planavimo įstatymas leido kardinaliai sumažinti visų dokumentų rengimo ir svarstymo procedūras, plėtoti teritorijas, vykdyti statybas ir panašią veiklą dabar yra kelis kartus lengviau ir greičiau nei buvo prieš 2 metus. Lietuvos konkurencingumo reitingai dėl to smarkiai šoktelėjo į viršų.
Kitas žingsnis – naujas Darbo kodeksas ir kiti susiję teisės aktai. Kokią naudą tai atneš kiekvienam dirbančiajam labai gerai išdėstė pati ministrė A.Pabedinskienė. Pridursiu, kad net neabejoju, jog tai duos didelį teigiamą postūmį toliau vystant mūsų ekonomiką, kuriant naujas darbo vietas, pritraukiant užsienio investuotojus. Galiausiai visa tai virs didesniais atlyginimais ir didesniu biudžetu – o tai ir yra visų pokyčių pagrindinis siekis.
Lygiagrečiai bus žiūrimos ir dirbančiųjų teisės, jų socialinė apsauga. „Medžiojant“ investuotojus nebus aukojamos dirbančiųjų teisės ir socialinė apsauga, siekiama kuo geresnių darbo sąlygų. Labai džiugu, kad naujieji pakeitimai apima labai platų socialinės apsaugos spektrą: nuo pensijų indeksavimo, kas pirmą kartą per 7 metus leis pagaliau didinti pensijas ir netgi užtikrinti, kad ateityje jos mažėti negalės iš principo – tik didėti; iki nedarbo išmokų didėjimo, lankstaus darbo grafiko, užtikrinimo, kad minimalus atlyginimas galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą – baigsis absurdas, kai aukštąjį išsilavinimą turintys ir kvalifikuotą darbą dirbantys darbuotojai turėjo taikstytis su minimalia alga.
Dabar veikiantis Darbo kodeksas įstrigdė mus pasenusiuose darbo santykiuose, kurie nebeatspindi dabartinės realybės, pastarųjų 10 metų didelių pokyčių.
Suprantama, kad diskusijos dėl naujojo socialinio modelio šiuo metu vyksta aršios – būtų keista jeigu nebūtų kitaip. Jeigu Teritorijų planavimo klausimas tiesiogiai lietė tik labai nedidelę dalį gyventojų, tai darbo santykiai, socialinės apsaugos reglamentavimas ir pan. vienaip ar kitaip palies kiekvieną Lietuvos pilietį.
Dabar veikiantis Darbo kodeksas įstrigdė mus pasenusiuose darbo santykiuose, kurie nebeatspindi dabartinės realybės, pastarųjų 10 metų didelių pokyčių. Kodeksas verslui ir darbuotojams tapo tarsi neveikiančios girnapusės po kojomis, už kurių tu nuolat užkliūvi ir kartais susižeidi: išeitinės darbuotojams nemokamos, atostogų grafikai sudarinėjami chaotiškai, nuotolinis ir laikinas darbas normaliomis sąlygomis beveik neįmanomas. Kodeksas aiškiai neveikė, bet ilgai apsimetinėjome, kad viskas gerai.
Sovietmečio Darbo kodeksas kai kuriais atvejais buvo net šiek tiek lankstesnis nei dabartinis, tačiau abu jie dvelkia noru sureguliuoti kiekvieną darbdavio ir darbuotojo santykių aspektą. Abu persmelkti prieš 40 metų vyravusio sovietinio mentaliteto, nepasitikėjimo žmonių galimybe pasirūpinti savimi, prielaida, kad darbdavys tėra išnaudotojas, kurį reikia pažaboti.
Tol kol į darbdavį žiūrėsime, kaip į išnaudotoją, o į darbuotoją, kaip išnaudojamąjį – tol ir trypčiosime vietoje. Jei ir toliau galvosime, kaip sovietmečiu, tai ir gyvensime, kaip sovietmečiu.
Labai gerai, kad diskusijos dėl visa to vyksta aršios – kitokiu būdu suderinti tokių sudėtingų klausimų būtų neįmanoma ir netgi neteisinga visų dirbančiųjų, tame tarpe ir darbdavių, atžvilgiu.
Diskusijos tik stiprės pradėjus teisės aktus svarstyti Seime, vienos ar kitos nuostatos neabejotinai keisis, bet jeigu juos priėmus bus išsaugota pirminė jų idėja – būsime nuveikę milžinišką darbą. Jau šiandien padaryta labai daug, esmė parengta, kryptis nustatyta, belieka susiderinti detales ir judėti pirmyn, nes stovėti vietoje ar judėti atgal – neviliojanti ir niekur nevedanti perspektyva.
Valentinas Mazuronis yra Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys
