„Šildymo PVM lengvata nėra socialiai teisinga (...) didelė dalis gyventojų galėtų susimokėti pilną kainą už šildymą, nes tai leidžia gaunamos pajamos. Juo labiau, kad pajamos leidžia tą padaryti, o tie, kas nesinaudoja centriniu šildymu, tai lengvatos neturi. Tai yra neteisinga lengvata“, – tvirtina premjeras Saulius Skvernelis. Negali ginčytis, jau ne pirmi metai kalbama, kad PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga. Tačiau negaliu sutikti su tuo, kaip ketinama šią problemą spręsti.
Juolab, kad blogesnio laiko šildymo lengvatai naikinti nei šildymo sezono vidurys ir nesugalvotum. Tai dar vienas smūgis ir taip silpnai vidurinei Lietuvos klasei (jei apie tokią dar iš viso galime šnekėti): ekonomika kyla, pajamos šiaip ne taip auga ir vienu rankos mostu viskas nubraukiama – pasirodo 62 proc. Lietuvos gyventojų, kurie gyvena daugiabučiuose, yra pakankamai turtingi tam, kad galėtų mokėtų daugiau.
Valstiečių planas sutaupytus pinigus už PVM „permesti“ į kompensacijos mechanizmą gal iš principo ir geras. Socialinis PVM lengvatos aspektas lyg ir būtų išspręstas – tie, kas iš tiesų negalės susimokėti, gaus nemenką paramą iš valstybės, didesnę negu gaudavo iki šiol PVM lengvatos pavidalu. Bet ir čia nėra viskas taip paprasta, kai daroma skubiai ir neapgalvotai.
Užvis blogiausias dalykas yra psichologinis – žmonių pavertimas pašalpų gavėjais. Nuo kitų metų pradžios net 130 tūkst. šalies gyventojų bus priversti eiti į savivaldybes ištiesę ranką.
Pirma, kaip ir visada visa našta permetama savivaldybėms, kurios tas kompensacijas skirsto ir tvirtina. Nuo sausio 1 d. papildomų pašalpų gavėjų Lietuvoje atsiras 100-130 tūkst. ir tai nutiks vos po kelių savaičių. Ar savivaldybės darbuotojai pasiruošę priimti naują pašalpos prašytojų bangą? Ar apmokyti? Kiek galų gale žmonių savivaldybėse dirba ties šiuo klausimu?
Ne paslaptis, kad kai kuriose tik po 1, geriausiu atveju 2. Ar savivaldybių patalpos pritaikytos eilėms? Ar bus galimybės viską susitvarkyti elektroniniu būdu? Kokius dokumentus reikia turėti? Ar lengva rasti informaciją tiems, kurie niekada nėjo į savivaldybę prašyti kompensacijos? Kas bus, kai pirmas savaites tam vienam ar dviem savivaldybių tarnautojams teks tik kilnoti telefoną ir pasakoti žmonėms apie kompensavimo tvarką, kai koridoriuose stovės dešimtys žmonių?
Čia dar gražumas nesibaigia. Premjeras S.Skvernelis ir de facto premjeras R.Karbauskis aiškina, kad jie skubiai viską taip sutvarkys, kad žmogui nepakaks užpildyti prašymą ir jokių kitų dokumentų nebereiks – viskas automatiškai „suvaikščios“ iš atsakingų institucijų (pajamos, pažymos ir t.t.). Šioje vietoje jau tragikomiškai galima juoktis, nes kaip tos institucijos nurodys gyventojų išlaidas šildymui, kurios šiandien turės sudaryti bent 20 proc. pajamų, kad gautum kompensaciją – niekas nežino.
Paralelinėje visatoje daugiabučių gyventojų išlaidas šildymui dar geranoriškai pateiktų šildymą teikianti įmonė (taip ir įsivaizduoju, kaip tai skubiai ir efektyviai padaro „Vilniaus energija“), o ką daryti tiems, kurie perka malkas, briketus ir kitą kurą? Ką daryti reikės tiems, kuriems priklausys lengvata, bet jie neišsaugojo jokių pirkimo kvitų? Man sunku patikėti, kad kažkas vasarą pirkęs malkas saugiai malkinėje pasidėjo ir pirkimo čekį. O kaip tai įrodys tie, kurie turi savo miško gabaliuką ir malkų prisiruošė patys? „Jų problemos“, – tikriausiai atsakytų abu Lietuvos premjerai.
Dar rimčiau skamba tai, kad šildymas brangs ne tik žmonėms, bet ir visoms įstaigoms, verslui. Ar paskaičiuotos papildomos dotacijos savivaldybėms, darželių, mokyklų, ligoninių ir kitų įstaigų išlaikymui? Ką darysime, jeigu šildymo sezonas užsitęs? Iš kur skubiai reiks imti pinigų? Iš valstybės rezervo? Ar savivaldybėms bus eilinį kartą liepta sutaupyti iš kur nori? Ar grūdinsim mokinius ir mokytojus nešildydami patalpų?
Tačiau užvis blogiausias dalykas yra psichologinis – žmonių pavertimas pašalpų gavėjais. Nuo kitų metų pradžios net 130 tūkst. šalies gyventojų bus priversti eiti į savivaldybes ištiesę ranką. Jie turės išmokti klausti, rašyti prašymus, gauti visas pažymas, jas tikslinti ir įrodinėti valstybei, kad jie nebegali išlaikyti savo šeimos. Kokią įtaką tai padarys jų savivertei? Kaip turės jaustis žmogus, kuris turės darbdaviui aiškinti, kad negali dirbti šiandien rytoj ir poryt, nes turi eiti prašyti iš savivaldybės. Gal dalis nuspręs net to nedaryti, kad nejaustų gėdos ar paprasčiausiai tam neatras laiko, bet tai bus dar vienas argumentas pagalvoti apie emigraciją.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ne be reikalo atkreipė dėmesį, kad PVM lengvatos šildymui naikinimui visiškai nepasiruošta. Kad nuo naujų metų bus akivaizdus chaosas – akivaizdu. Net sunku suvokti, kaip naujieji Seimo šeimininkai gali to nematyti? Iš kitos pusės, ko tikėtis iš tokio Premjero, kuris savivaldybėms tesugebėjo atsakyti, kad „tik nereikia urgzti“. Ponas tarė savo žodį – pakluskit būrai...
Ne. Nesutinku su tuo ir manau, kad ne taip turi būti valdoma valstybė. Dėl PVM lengvatos šildymui naikinimo iš principo pritariu, bet daryti tai dabar – absoliutaus cinizmo pavyzdys. Kodėl nebuvo galima palaukti kito sezono?
Aiškiai viską išdiskutuoti, duoti savivaldybių tarnautojams ir žmonėms laiko pasiruošti, skirti savivaldybėms papildomų lėšų (jeigu reikia) ir ramiai kitą šildymo sezoną sutikti atsikračius socialiai neteisingos lengvatos. Tik neklauskit abiejų premjerų, dar ir jus apkaltins „urzgimu“ ar net palaikys šunimis.
Valentinas Mazuronis yra Europos Parlamento narys