Visai – ne. Šį dviratį išradau ne aš. Vienoje iš JAV valstijų, jau 2011 metų svarstoma idėja ir siūlymas įvesti 5 proc. depozitą vienai cigaretei arba 1 dolerį už cigarečių pakelį, kuris bus keičiamas į naująjį pirkimo metu. Kokiu principu įdiegti šią sistemą Lietuvoje – ar ženklinant pakelius atitinkamais brūkšniniais kodais, ar kokiu kitu būdu – tai jau detalių klausimas.
Drogomatų ar, kaip juos bevadintumėme, sistema leistų ne tik išvalyti Lietuvą nuo visur besimėtančių nuorūkų ir cigarečių pakelių, bet ir padėtų susidaryti aiškesnį vaizdą dėl kontrabandinių cigarečių masto ir judėjimo šalyje, nes nepažymėtus atitinkamu kodu pakelius būtų labai lengva atpažinti, o be to, akivaizdu, kad tik kontrabandinį pakelį labai paprasta lengva ranka išmesti, nes už jį į tavo kišenę niekas negrįš.
Nujaučiu, kokią reakciją šis mano pasiūlymas gali sukelti Lietuvoje. Kaip žinia, mes visi lengvai pripratome prie šiuo metu labai sėkmingai veikiančių taromatų. O prisimenu, koks buvo triukšmas! Dar man einant aplinkos ministro pareigas, Aplinkos ministerija ryžosi imtis esminių sprendimų ir paskelbė ketinanti įvesti gėrimų vienkartinių pakuočių užstatą. Puikiai atsimenu, koks didžiulis tuomet kilo dalies gamintojų pasipriešinimas, neapsieita ir be lobizmo. Dalis gamintojų ir atliekų perdirbėjų visais būdais tikino, kad taromatų sistema nereikalinga, nenaudinga, kainuojanti brangiai, o atliekas sutvarkyti įmanoma reformavus konteinerinę sistemą. Tuomet jų siūloma „reforma“ įgavo savo kūną pamiškėse, pakelės, paežerėse besivoliojančiais „bambaliais“, skardinėmis ir stiklo buteliais. Manau, visi atsimename, kad tai buvo metas, kai mūsų šaliai už stiklo pakuotės atliekų tvarkymo užduočių neatlikimą grėsė ES sankcijos. Žodžiu priešinosi visi, kas netingėjo...
Pagaliau 2016 m., mano didžiam džiaugsmui, civilizuotas gėrimų pakuočių tvarkymo būdas pradėtas įgyvendintas Lietuvoje: daugumoje parduotuvių įrengtuose taromatuose galima mesti panaudotą tarą ir už gautą čekį apsipirkti arba pasiimti pinigus. Rezultatas džiugina. Lietuva išties tapo švaresnė: besimėtančių tuščių butelių nesimėto, nes jie net iš šiukšliadėžių yra surenkami žmonių, norinčių nors kokį centą užsidirbti.
Lietuvos pamiškės, kloniai ir paežerės išsivadavo jau iš įvairiausių stiklinių ir plastikinių butelių, laikas Lietuvą išvalyti ir nuo besimėtančių cigarečių nuorūkų ir pakelių.
Premjere, aš rimtai. Tai ne politinis ar rinkiminis triukas, tai kolegiškas pasiūlymas. Labai tikiu, kad juo pasinaudosite, o jeigu reikės mano pagalbos, aš Jūsų paslaugoms. Už švaresnę Lietuvą.
Valentinas Mazuronis yra Europos Parlamento ALDE frakcijos narys.
