Todėl kviečiu koalicijos partnerius peržiūrėti skirtas kvotas, o Vyriausybę Europos Komisijoje pasisakyti už visai kitokį pabėgėlių krizės suvaldymo planą. Tikiu, kad toks tikrai egzistuoja.
Esu tikras, kad prievarta mes tikrai nieko nepasieksime, ne kartą matėme, jog priverstinis pabėgėlių skirstymas atnešė tik dar daugiau problemų: šalyse kilo protestai, dar labiau išaugo pabėgėlių srautai, smarkiai padaugėjo saugumo iššūkių. Be viso to, kai kurios valstybės atsisakė vykdyti tokią ES politiką ir taip pradėtas skaldyti Bendrijos narių vieningumas. Ši atsiradusi praraja tarp ES narių tik parodo, kad daugelis nėra patenkinti esama sistema ir pertvarkos yra būtinos.
ES privalo numarinti prievartos sistemą – atsisakyti dabartinio pabėgėlių krizės sprendimo plano ir imtis naujo.
Kvotos – tai prievartos kelias. ES primesdama jį mums nepalieka galimybės patiems apsispręsti, ar mes norime, nenorime, galime ar negalime priimti pabėgėlius. Taigi, mes atsidūrėme tokioje situacijoje, kurioje valstybės suverenumui iškyla pavojus: už ją bei jos piliečius nusprendžia kiti ir mes nulenktomis galvomis vykdome visus nurodymus. Šiandien situacija tokia: esame įpareigoti priimti 1105 pabėgėlius, ir tai, žinoma, – ne pabaiga. Bet ar kas klausė, ar tokia maža valstybė nori ir yra pajėgi prisiimti tokią jai primestą didelę naštą ir atsakomybę?
Lygiai taip pat ir mes neturime teisės prievarta savivaldybėms išdalyti pabėgėlius, kurios to visiškai nenori. ES privalo numarinti prievartos sistemą – atsisakyti dabartinio pabėgėlių krizės sprendimo plano ir imtis naujo. Taip, jis pareikalaus didesnių pastangų, daugiau energijos, galbūt bus politiškai sudėtingesnis, bet problema būtų pradėta spręsti iš esmės ir neliktumėme prie suskilusios geldos.
Dabar noriu atkreipti dėmesį į šiandien mums itin svarbią ir aktualią problemą, kurią reikia spręsti nedelsiant – kaip susitvarkyti su pabėgėlių pertekliumi?
Mano konkretūs siūlymai:
Pirmiausia – sustiprinta ir griežta sienų apsauga bei kontrolė. ES išorinė sienų apsauga turi būti maksimaliai sustiprinta. Tai reiškia, kad nei vienas žmogus negali būti praleistas neregistruotas.
Antra, karo pabėgėliai turi būti atsijojami nuo ekonominių migrantų. Pastarieji turėtų būti nedelsiant išsiunčiami atgal, o karo pabėgėliai laikinai apgyvendinami specialiose gyvenvietėse iki tol, kol jų šalyse pasidarys saugu.
Trečia, turi būti užkirstas kelias karo pabėgėliams migruoti šalyje kur panorėjus.
Ir tai ne iš piršto laužti siūlymai. Visa tai jau įgyvendino Australija, kuri pabėgėlių problemą išsprendė sėkmingai – nepriėmė nei vieno nelegalaus migranto, kūrė specialias stovyklas karo pabėgėliams, kuriose įrengti patogūs būstai, ligoninės ir net mokyklos.
Pats Australijos premjeras yra pabrėžęs, kad taip jie nori pasiųsti aiškią žinią pabėgėliams – neplaukite kartu su nelegaliais žmonių gabentojais ir nerizikuokite nuskęsti, išimčių negali būti, visi privalo laikytis reglamentuotos pabėgėlio statuso prašymo tvarkos, jei šios tvarkos bus laikomasi, kiekvienam karo pabėgėliui prieglobstis bus suteiktas.
Australija tai padarė, kodėl to padaryti negalime mes?
Valentinas Mazuronis yra Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys
