Blogiausia, kad šventė, turinti žymėti Antrojo pasaulinio karo mūšių pabaigą Europoje, labiausiai išsiskiria ne nuoširdžiu noru pagerbti žuvusius, o naujausios karinės technikos ir galios demonstravimu.
Maskvos gatvėmis riedantys ginklai šiandien „savanoriškai ar atostogų metu“ sėja mirtį Ukrainoje. Nieko prasmingo švęsti karo pabaigą ir tuo pačiu dalyvauti kitame kare.
Gal ir nieko naujo – ši šventė Rusijoje būtent taip švenčiama jau seniai, bet tai kas nekliuvo vos prieš kelis metus, šiandien negali nekliūti – tie Maskvos gatvėmis riedantys ginklai šiandien „savanoriškai ar atostogų metu“ sėja mirtį Ukrainoje. Nieko prasmingo švęsti karo pabaigą ir tuo pačiu dalyvauti kitame kare.
XX a. galime apibūdinti labai įvairiai, bet nuo dviejų diktatorių, Hitlerio ir Stalino, bandymų perdalyti pasaulį niekaip neišeitų atsitraukti. Savo grobuoniškomis politikomis abi valstybės į karą įtraukė daug kitų: vienas valstybes gal suviliojo galimybės patenkinti savus interesus, kitos nematė išeities ir galimybės likti neutraliomis, trečios dalyvauti kare buvo priverstos jėga. Dešimtys milijonų žmonių savo ir nesavo noru tapo karinių veiksmų dalyviais, milijonai dėl dviejų diktatorių ambicijų padėjo galvas. Kruvina amžiaus pamoka turėjo tapti pavyzdžiu, kokiu keliu nereikia eiti, nes tas kelias veda tik į griovimą ir netektis.
Šiemet per Gegužės 9-ąją kalbėti apie pergalę, kuri Europai atnešė taiką nebeišeina, nes Europoje vėl verda karas.
Šiemet per Gegužės 9-ąją kalbėti apie pergalę, kuri Europai atnešė taiką nebeišeina, nes Europoje vėl verda karas. Pergalės dienos minėjimas galutinai virto propagandiniu Vladimiro Putino įrankiu demonstruoti galią ir prisidėti prie tokio demonstravimo Lietuvai nėra prasmės. Prasmė glūdi kitame, mažiau demonstruojamame Pergalės dienos paveiksle – žuvusių atminimą.
Sveikintina, kad Lietuvos ambasadorius padės gėlių ant nežinomo kareivio kapo ir taip simboliškai pagerbs visus, kurie žuvo toje beprasmėje ambicijų kovoje. Reikalauti iš Lietuvos, kad stovėtume šalia riedančių tankų, kurie šiandien atiminėja kitos laisvos šalies laisvę, kaip, kad buvo atimta iš mūsų – jokios prasmės nebuvo ir nebus.
Pergalės diena tuo pačiu ir priminimas, kur veda akla karinės galios diktuojama politika. Šią pamoką, jaučiu, kad išmokome, todėl sveikinu ir mūsų Prezidentę tęsiant tradiciją nedalyvauti kariniame parade.
Propagandistai visuomet stengiasi suplakti emocijas su jiems naudingais dalykais: girdi, nedalyvauji kariniame parade, reiškia tu už nacius? Absurdiška. Pergalės diena pirmiausia yra žuvusių atminimas, kuriam, kaip šalis nesame abejingi. Pergalės diena tuo pačiu ir priminimas, kur veda akla karinės galios diktuojama politika. Šią pamoką, jaučiu, kad išmokome, todėl sveikinu ir mūsų Prezidentę tęsiant tradiciją nedalyvauti kariniame parade.
Žuvusius mes lietuviai mokame pagerbti kitaip. Be pompastikos. Kaip ir didelė dalis europiečių – susitelkimu ir rūpesčiu, bendrumo demonstravimu ir dialogu, nepakantumo agresoriams demonstravimu. Taiką mūsų žemynui atnešė būtent susitelkimas veikti išvien ir nenusileisti tiems, kurie kėsinasi į kitų šalių gerovę.
Rusija deja nerodo geranoriškumo ženklų, okupuoja svetimas teritorijas ir reiškia pretenzijas į naujas. Šiandien Europa gali ir turi demonstruoti savo išmoktas pamokas.
Gegužės 8 d. Lietuva, kaip ir visa Europa gerbs visų žuvusių atminimą, bet gerbs taip, kaip ir turi būti gerbiami žuvusieji – susikaupimu ir apmąstymu. Gegužės 9 d. mūsų valstybės atstovams stovėti kariniame parade, kurio tikslas garbinti šiandieninę agresiją prisidengiant Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir jo aukomis tikrai nedera.
