Nežinau apie kokius sumažinimus kalba R. Karbauskis su ministru, bet akivaizdu buvo nuo pat pradžių, kad nežadama palikti nei vienos urėdijos – visos bus panaikintos. Be to, Vyriausybė siūlo reformai reikalingus įstatymus priimti skubos tvarka, tad tiek ir to neskubėjimo.
Abu patys puikiai supranta, kad taip kalbėdami tik klaidina visuomenę ir miškininkų bendruomenę.
Pamatę su kokiu pasipriešinimu reformos „stūmėjai“ susiduria, matyt nusprendė ir koreguoti retoriką: girdi, urėdijų nenaikinsime, o tik mažinsime. Nors abu patys puikiai supranta, kad taip kalbėdami tik klaidina visuomenę ir miškininkų bendruomenę.
Tai, kad liks 25 regioniniai padaliniai jokiu būdu nereiškia, kad tai bus tas pats kas urėdijos. Urėdijos, kaip juridiniai vienetai bus panaikinti. Klausiate, o koks skirtumas? Neįsigilinus – jokio, o geriau suprantant miškų sistemą – skirtumas milžiniškas. Sutelkus tokį milžinišką valstybinį turtą vienose rankose gero negali tikėtis nei dabar urėdijų sistemoje dirbantys žmonės, nei jų šeimos, nei visa visuomenė.
Grubiai reformai pagaliau pasiekus Seimą norėtųsi iš valdančiosios partijos ir ministro bent lašelio nuoširdumo, o ne vyniojimo į vatą. Imtų ir pasakytų, kokie gi tikslai iš tikrųjų. Man – daugiau nei akivaizdu, kad tikrieji reformos tikslai yra visai kiti nei skelbia ponai R. Karbauskis ir K. Navickas. Tikrasis ir pagrindinis reformos tikslas yra kuo greičiau koncentruoti medienos pardavimą bei kirtimų organizavimą valstybės valdomuose miškuose vienose rankose. To pirmiausia siekė ir siekia tikrieji šios reformos dirigentai.
Tikrasis ir pagrindinis reformos tikslas yra kuo greičiau koncentruoti medienos pardavimą bei kirtimų organizavimą vienose rankose.
Neatmesčiau ir valstybės valdomų miškų privatizacijos idėjos: pradžioje atsargiai atsisakant plotų, kuriuos prižiūrėti ekonomiškai nenaudinga, o toliau – kaip Dievas duos. Abejojantiems dėl privatizacijos atsakysiu: niekada nepamirškite kokioje šalyje gyvename. Taip, šiandien neišgirsite apie tai nei žodžio, nes šiame etape to ir nereikia. Svarbiausias reformos sumanytojų tikslas šiandien – sutelkti visą miškų valdymą į vienas rankas, panaikinti urėdijas, kaip juridinius vienetus, paversti juos tik klusniai filialais vykdančiais „centriuko“ valią ir nurodymus. Toliau bus subtiliai einama privatizacijos keliu.
Šiandien ministerijos valdžiai labiausiai kliūva buhalteriai ir tai, kad urėdijos nenaudoja automatizuotų buhalterijos sistemų. Nors šią problemą būtų galima išspręsti vienu ministro įsakymu – tas nedaroma, o situacija naudojama tik kaip pretekstu reformai stumti. Po reformos nenustebkite, užklius miškininkų skaičius kokiam vienam hektarui ar kvadratiniam kilometrui. Bus surasti užsienio skaičiai, neva įrodantys, kad mums turi pakakti dvigubai mažiau ir miškuose dirbančių. Tai bus smūgis miškų kontrolei, nes miškuose iš karto pasidarys „lengviau kvėpuoti“ nesąžiningiems veikėjams.
Miškuose iš karto pasidarys „lengviau kvėpuoti“ nesąžiningiems veikėjams.
Be to, sutaupius buhalterių algas, pasirodys, kad galima taupyti dar labiau. Pavyzdžiui, kam daug mokėti girininkams ir miškininkams, jeigu privatūs kirtėjai galės tą patį darbą padaryti už mažiau? Greitai po reformos matysime išaugusį paslaugų pirkimų skaičių: pjaus mūsų medžius latviai ar lenkai, gal dar kas nors. Ir vykdys jie plynus kirtimus, nes taip ekonomiškai naudingiausia, o jų kontrolė bus jų pačių reikalas, nes „centriukui“ rūpės tik galutinės eilutės buhalterinėse ataskaitose: kiek sutaupyta, kiek uždirbta. Visa kita – nesvarbu.
Galbūt ir nesulauksime grubaus miškų išpardavimo (Konstitucijos taip lengvai nepakeisi), bet kai bus sunaikintos urėdijos, kontrolė ir pasipriešinimas: bus galima eiti toliau. Juk ir taip akivaizdu, kad būsimuose filialuose liks dirbti tik lojalūs ir žinantys savo vietą, bei nekeliantys bangų.
Paklauskite savęs: kokioje Lietuvos valdžios įstaigoje buvo sukurta ši reforma. Jeigu manote, kad ji gimė ministro K. Navicko galvoje: jūs labai labai klystate. Naująjį įmonės vadovą skirs ministras ir naujasis vadovas galės su visa sistema elgtis kaip tinkamas: politinei paramai irba asmeninei gerovei kurti. Tai irgi neblogai reformos stūmėjams.
Regioninė politika, tradicijos, visa teigiama patirtis, sukaupta per dešimtmečius tvarkant miškus (o jie buvo ir yra tvarkomi gerai), galų gale savo gyvenimus paaukoję miškininkai ir jų šeimos – R. Karbauskiui ir ministrui K. Navickui visa tai yra niekai. Svarbu tik burtažodžių kratinys, beje nepagrįstas jokiais rimtais argumentais ar skaičiavimais, ir tikslas kuo greičiau atiduoti valstybinius miškus į vienas rankas.
Regioninė politika, tradicijos, galų gale savo gyvenimus paaukoję miškininkai ir jų šeimos – R. Karbauskiui ir ministrui K. Navickui visa tai yra niekai.
Blizga R. Karbauskio ir K. Navicko akutės dėl reformos, nes mato jie tas milžiniškas galimybes veikti ateityje. Dėl to ir bus skubama Seime, dėl to ir meluojama apie neva išliksiančias urėdijas ar padidėsiančius atlyginimus.
