Darbo partija siūlė, kad šis gyvūnų žymėjimas nebūtų privalomas – kad kiekvienas augintinį laikantis asmuo pats galėtų nuspręsti, ar nori savo augintinį ženklinti.
Labai apmaudu, bet išgirsti nebuvome. Liūdesį kelia ir tai, kad, deja, tai jau toli gražu ne pirmas kartas – kai tik bandome užstoti Lietuvos žmones, išreikalauti jiems didesnes pajamas, pakelti pensijas, kaip įmanoma labiau sumažinti mokesčius – susiduriame su dideliu pasipriešinimu... Bet grįžkime prie privalomo gyvūnų ženklinimo.
Kaip galėjo šį įstatymą priimti nusprendę Seimo nariai nesuprasti, kad jis atneš nepamatuojamai didesnę žalą negu naudą. Juk nesunku nuspėti, kad mažuose miesteliuose, kaimuose gyvenantys žmonės, kurių kiemuose laksto keletas tuzikų, o palei kojas meiliai glaustosi dar keli katinai, suskubs jų kaip galima greičiau atsikratyti.
Negalima ant žmonių mėtyti tokių „bombų“ ir dar grasinti baudomis už mėginimą jų išvengti.
Privalomas ženklinimas integriniu grandynu (vadinamuoju čipu) privačioje veterinarijos klinikoje nemažai kainuoja. Kaip skelbiama, šiandien tai jau atsieina apie 30 eurų, tačiau norint jį gauti, šunį, katę ar šešką dar reikės paskiepyti ir nukirminti, o tai kainuos dar maždaug tiek pat.
Kalbos, esą visa gyvūno registravimo kaina bus 16 eurų yra visiškas absurdas, nes ši suma yra net mažesnė už minėtų paslaugų kainas, o valstybė, kaip žinia, nieko kompensuoti nežada. Kita vertus ir tie tariami 16 eurų yra nemaži pinigai kaime gyvenančiam žmogui.
Nejaugi Seimo nariai galvoja, jog močiutė ar koks kitas itin mažas pajamas gaunantis ar išvis iš pašalpų gyvenantis žmogus, kai jo katė atsives 4 ar 6 kačiukus, visus juos puls čipuoti? Esu garantuotas, kad ne – jie bus paleisti „į laisvę“ arba jų lauks dar liūdnesnis likimas upėje ar po žeme. Ką toks mąstymas sako apie Parlamento viziją didinti kaimo žmonių pajamas?
Sutinku, kad šioje srityje reikia įvesti tvarką, bet tikrai ne priiminėjant tokius absurdiškus įstatymus, nes tai yra žmonių stekenimas ir pinigų (beje, nenustatant kainų lubų) pylimas į privačių verslininkų kišenes. Tiesa, lyg pasigirdo kalbos, kad bus valstybinių veterinarijų sąrašas, kuriose žmonės savo augintinius galės suženklinti pigiau, bet nei kada toks sąrašas bus, nei kiek tas „pigiau“, taip ir neaišku.
Nelabai aišku, kokiais kriterijais remiantis ženklinimui pasirinkti būtent šunys, katės ir šeškai? Dėl šunų dar galiu suprasti – pavojingos ir kovinės veislės tikrai turėtų būti registruojamos, nes jau ne kartą teko girdėti skaudžias istorijas, kai iš šeimininko ištrūkęs kaukazo aviganis ar kitas agresyvios veislės šuo apkandžiojo atsitiktinį praeivį ar mažą vaiką. Bet katės ar šeškai? O tai gal tada reikėjo ir akvariumuose plaukiojančias žuvytes sučipuoti – juk maža kas?
Negalima ant žmonių mėtyti tokių „bombų“ ir dar grasinti baudomis už mėginimą jų išvengti. Esu tikras, kad jeigu viskas valstybėje būtų sprendžiama apmąstytai, neskubant, buvo galima rasti kitą kelią, kaip išspręsti šią situaciją.
Todėl artimiausiu metu Darbo partija imsis priemonių, kad šis aiškiai lobistinis, visiškai neapgalvotai parengtas ir žmones apiplėšiantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo galiojimas būtų sustabdytas ir ieškoma kitų būdų, kaip pasirūpinti gyvūnų gerove ir užtikrinti žmonių saugumą.
Valentinas Mazuronis yra Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys
