Anais atvejais per visą kadenciją Seimas neįstengdavo susitarti, nors būdavo ieškoma įvairiausių būdų, kol 2014 metais Konstitucinis Teismas pareiškė, kad šiuo atveju svarbiausia yra specialistų pozicija, ne tik Valstybinės kalbos komisijos, bet ir kitų profesionalų.
Statutiniai manevrai Seime
Taigi, įprastai vienas projektas yra liberalusis, pranokstantis savo užmojais praeitos kadencijos G.Kirkilo ir I.Šiaulienės variantą, nes siūlo papildomus rašmenis ne tik santuokos su užsieniečiu atveju, bet ir nustato galimybę pagal giminystę įrodyti, kad protėviai turėjo kitos valstybės pilietybę ir asmenvardyje buvo vartojamos papildomos raidės. Antrasis – konservatyvusis, pagrįstas papildomu rašmenų vartojimu kitų įrašų skyriuje, t.y. taip, kaip ir Latvijoje. Seimas po pateikimo panašia balsų persvara pritarė ir vienam, ir kitam projektui. Toks balsavimas rodo, kad Seime šiuo klausimu nėra vyraujančios pozicijos. Sprendimo paieška permetama į komitetus.
Įdomu, kad pagrindiniu komitetu skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komitetų veiklos sritis ir kryptis nustato Seimo statutas. Valstybinės kalbos politikos klausimai priskirti Švietimo ir mokslo komitetui. Kaip beinterpretuotum, kokio pobūdžio yra asmenvardžių rašymo reglamentavimas dokumentuose, abejotina, ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi būti pagrindinis, bet jis parankesnis liberalizavimo šalininkams. Verta priminti, kad Seime, Švietimo ir mokslo komitete, svarstomas piliečių inicijuotas Paso įstatymo pataisos, kuriose siūloma įteisinti kito įrašų puslapio principą. Kas bus pirmesnis?
Valstiečiai pinklėse – kalbų bus per maža
Kaip jau įprasta, išvakarėse Lietuvos premjeras susitiko su Lenkijos premjere. Žadėdamas išsklaidyti vienu mostu dvišalių santykių mitus, premjeras, kaip skelbiama medijose, žadėjo Lenkijos premjerei, kad dėl pavardžių Lietuvos lenkai nebus diskriminuojami. Pažadų istorija kartojasi. Bet ši aplinkybė svarbi laukiant politinio apsisprendimo. Kodėl?
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (taigi ir pats R.Karbauskis) aktyviai dalyvavo piliečių talkos už valstybinę kalbą akcijoje renkant parašus už Paso įstatymo pataisą, kurią dabar svarsto Švietimo ir mokslo komitetas. Šios iniciatyvos vadovas akad. E. Jovaiša dabar yra komiteto pirmininkas.
Kitų įrašų nuostatą visada nuosekliai Seime praeitą kadenciją rėmė ir R.Baškienė, ir P.Urbšys – įtakingi valdančiųjų frakcijos politikai. O štai S.Skvernelis žada „Lietuvos lenkų nediskriminuoti“. Visai neaiškus „diskriminavimo“ matas: jei lyginama su Lenkijos lenkais – vienaip, jei su kitomis tautinėmis mažumomis Lietuvoje – visai kitaip. Ketinęs išsklaidyti mitus, jis pats toliau sėkmingai juos pučia, kartu aišku, kad didžioji frakcija nevieninga, bet jai tenka istorinė atsakomybė nepriimti sprendimų, pažeidžiančių lietuvių kalbos konstitucinį statusą.
Dėmesio centre – G.Kirkilo manipuliacijos
Žaliasis, bet ne valstietis L.Balsys ketvirtadienį posėdyje tėškė, kad dėl tokio „nieko“ (papildomų rašmenų naudojimo dokumentuose) neverta aukoti gerų santykių su kaimynais. Santykių temą skubėjo plėtoti LRT laidoje „Dėmesio centre“ ir jos vedėjas, ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas G.Kirkilas, beje, posėdyje pateikęs ir įstatymo projektą. Tiesa, nors LRT, visuomeninis transliuotojas, turėtų pateikti skirtingas nuomones, juolab Seime abejiems projektams pritarta panašia balsų dauguma, vakar tematėme pokalbyje vienos pozicijos atstovą. Gaila, kad „Dėmesio centre“ tampa vienos, dažnai valdžios nuomonės tribūna.
Taigi ką nauja pokalbyje išgirdome? Laidos vedėjas vis klausė, ar tai tenkina Lenkiją? G.Kirkilas kaip visada, netiksliai aiškino, kad toks įsipareigojimas yra tarpvalstybinėje sutartyje, kad Lenkija jį vykdo, kad Lietuva vis delsia šią problemą spręsti.
Tenka priminti, kad 1994 metų sutarties 14 straipsnyje parašyta: „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“. Apie jokius papildomus rašmenis nėra net užuominos. Lietuva šią nuostatą yra įgyvendinusi. Taip, Lenkijoje lietuviams asmens tapatybės dokumente leidžiama rašyti autentiškai, bet toks įrašas nepripažįstamas valstybės administracinėje informacinėje sistemoje, taigi jisai nėra oficialus.
Klausiamas, ar prašys Valstybinės kalbos komisijos išvados, G.Kirkilas tvirtino, kad jos nereikia, kad komisija ją jau yra pateikusi. Vėl netikslu. Šiame projekte, lyginant su 2014 metų projektu, siūloma išplėsti asmenų, galinčių vartoti papildomus rašmenis, ratą, todėl pagal Konstitucinio Teismo 2014 metų sprendimą išvada privaloma. Skandalingiausia šiame pokalbyje tai, kad Seimo vicepirmininkas neabejodamas patvirtina, kad dokumento šaltiniu bus ir bažnyčių daromi įrašai. Taigi dokumento šaltinio apibrėžimas tampa akivaizdžia problema, ir teisine, ir istorijos vertinimo, ir moraline.
Taigi, nauji išbandymai laukia Valstybinės kalbos komisijos: ar ji sugebės atlaikyti eilinį politikų spaudimą šį reikalą kaip nors sutvarkyti? Beje, Vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimais vis primena būtinybę Seimui įteisinti asmens tapatybės dokumento kitų įrašų skyriuje papildomų rašmenų vartojimą.
Konstitucijos 148 straipsnis įtvirtina, kad tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos. Pirmajame skirsnyje apibrėžti pamatiniai mūsų valstybės sanklodos ir veikimo principai, čia įtvirtintas ir valstybinės kalbos konstitucinis statusas. Jokiems politikams, net Seimui, nesuteikta galia jas keisti, priešingai – konstitucinė priedermė jas ginti ir įgyvendinti.
Valentinas Stundys yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
