Šios ministrės elgsenos pavyzdys simptomiškas, iliustratyvus, atspindintis socialdemokratų valdžios moralinę laikyseną: patikti šią akimirką, pademonstruoti savo tariamą galią kažką lemti, pasirūpinti saviškiais, pasilepinti valdžios teikiamomis malonėmis...
Bet kaip baisiai atrodo, kad už ministrės paros nakvynę ministerija pakloja bene apie tris šimtus eurų, sutuoktinis dar prideda keliolika, o 40 procentų mūsų pensininkų tegauna per mėnesį iki pustrečio šimto eurų! O kiek Lietuvos biurokratų kasdien pravažinėja šimtų mūsų senjorų mėnesio pajamas? Įsivaizduokim ir supraskime – per paros, anot ministrės, gerą laiką (!) prašvilpiamos viso mėnesio senjoro pajamos. Iškreiptas teisingumas ir absoliuti valdžios socialinė anemija.
Valdieji nepaliaujamai seka pasakas, kiek daug pinigų skiriama regionams, kaimo plėtrai, darbo vietų kūrimui. Panašu, kad jie visiškai neadekvačiai suvokia realybę ir toliau savo darbovietės nėra buvę, nebendravę su žmonėmis bent gerą dešimtmetį. Štai šiandien kaime kalbėjomės su gražia senjorų šeima, turinčia per mėnesį išgyventi iš abiejų kartu sudėjus 400 eurų. 8-iais eurais vidutiniškai didinama pensija yra pasityčiojimas iš dorų žmonių, o mokytojams žadėtas didesnis atlyginimas kai kur faktiškai tampa jo mažėjimu. Tokia realybė.
Mūsų žmonės kantrūs ir išmanūs, iš kirvio sugeba išvirti skanią sriubą... Kiti neviltyje ir nežinioje. Tol , kol savo statusą neadekvačiai suvokiančios, savimylos ministrės demonstruos savo dvasines negalias, tol visiems bus sunku – Lietuvai reikia sąžiningos valdžios. Kaip bjauru klausytis ministrės graudulinės kalbos, kad čia buvo vyro gimtadienio dienos, kad reikėjo būti kartu. Koks neetiškas ir grubus išsisukinėjimas, ir gyva vulgarybė dvelkia ministrės komentarai.
Ministrė įkūnija šios valdžios elgsenos dvigubus standartus ir godulį: vienaip kalbėti, kitaip veikti – didaktiškai gražbyliauti ir egoistiškai rūpintis saviškiais. Vakardienos informacija, paskelbta spaudoje, kad Švietimo įstaigų modernizavimo programos lėšas-keliolika milijonų eurų – norima Vilniaus savivaldybei skirstyti tik valdančiosios koalicijos Seimo narių pageidavimu. Beje, su šia programa taip elgiamasi buvo visą šią kadenciją – dominavo valdančiųjų paraiškos jų interesų teritorijoms. Paradoksalu, kad nei viena teisėsaugos institucija nesidomi tokio masto politine korupcija. Kaip domėtis, jei čia figūruoja ministrų pavardės, ir ne tik.
VTEK , gal išgirdęs Seimo pirmininkės nuomonę, kad jokios neatitikties A.Pitrėnienės Londono nuotykyje įstatymams nėra, nutarė nepradėti tyrimo – nėra teisinio pagrindo. Galima suprasti: komisijos sudėtį ir pirmininką, Seimo vadovės teikimu, tvirtina Seimas. Taigi sąsajos ir priklausomybės kaip ant delno. Nors pati Seimo pirmininko prieš dieną dar mokė A.Pitrėnienę atostogauti su vyru, bet netrukus paskelbė pažeidimo nematanti. Taigi ministrės reikalais buvo rimtai susirūpinta ir pasiųsta skandalo nugesinimo žinutė VTEK.
VTEK atsisakymas nesigilinti į ministrės kelionės aplinkybes palieka nepaneigtų abejonių. Pirmiausia motyvuotai ir įtikinamai neatsakyta į klausimą, ar ministrė nepasinaudojo tarnybine padėtimi asmeninių interesų naudai, ar nesusipainiojo interesuose.
Pirma. ŠMM atstovė, ministrės padėjėja, žurnalistams paskelbus abejones dėl kelionės į Londoną aplinkybių, suskubo spaudai išplatinti informaciją, kad ministrės vyras buvo oficialus delegacijos narys. Jei iš tikrųjų taip, natūralu išsiaiškinti, kodėl, kokiu pagrindu jis įtrauktas į šį sąrašą – ar tik todėl, kad jis yra ministrės vyras, ar todėl, kad jo nuopelnai kompiuterinės įrangos priežiūroje yra inovatyvūs ir labai reikšmingi, todėl dalyvavimas švietimo forume logiškas? Jei delegacijos narys, tai kodėl mokėjo už kelionę?
Antra. Informacija viešojoje erdvėje atskleidžia ministrės blaškymąsi ir bandymus švelninti situaciją. VTEK paskelbia, kad ministrė sumokėjo už sutuoktinio kelionės išlaidas, nors išvakarėse ji pati televizijoms aiškino prisiminusi, kad vyro gimtadienis ir išsigandusi, kad jį paliekanti vieną, todėl paragino – pirk bilietą ir šok į lėktuvą, jei yra vietų. Akivaizdus nederėjimas – tai jis delegacijos narys, tai privatus asmuo, skrendantis gimtadieniu pasidžiaugti. VTEK tai nedomina.
Trečia. Bet kokiu atveju akivaizdu viena: ministerija už ministrės parą viešbutyje paklojo per du šimtus eurų, o vyras tesumokėjo keliolika – taigi valstybė parėmė ir privačią sutuoktinio kelionę. Privačių ir viešųjų interesų konfliktas yra, bet VTEK tai nė motais. Taip tarpsta valdžioje neetiškas ir nederantis užimamoms pareigoms politikų elgesys – viskas galima, kaip nors išsuks.
Taigi išlieka abejonė, ar valstybėje turime nepriklausomą instituciją, kuri bešališkai vertintų valstybės biurokratijos elgsenos savo darbe bei veiklos atitiktį politikų elgesio ir valstybės tarnautojų etikos normoms. Tiek politikai, tiek valstybės tarnautojai privalo savo veikloje vadovautis ir nesavanaudiškumo principu, t.y. nesinaudoti savo padėtimi valstybės tarnyboje asmeninei , artimųjų, partijos ar interesų grupės naudai, kaip pastebėjęs Konstitucinis Teismas, privalo išvengti bet kokių partikuliarinių interesų.
Kai kas gali stebėtis, kad tokiam nereikšmingam atvejui skiriamas toks dėmesys – smulkmena, detalė, yra skaudesnių dalykų. Tokios detalės pildo šios valdžios visuminį paveikslą, atskleidžia valdžios moralinį būvį bei kompetentingų įstaigų negalias ir turi didžiulį demoralizuojantį poveikį, nes trina politikoje sąžiningos tarnystės ir godaus intereso ribas. Kartu didina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir politikais. Moralinių išbandymų ši valdžia neatlaiko. Apskritai, pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdančiojoje koalicijoje yra dvi partijos, kurios kaltinamos ar įtariamos padariusios korupcinius nusikaltimus. Šitokia padėtis tik sustiprina visuomenės požiūrį, kad valdžioje tesiekiama naudos sau ir savo aplinkai, t.y. visais įmanomais būdais vagiama, dar pasiskaičiavus, kuri ministerija yra turtingesnė lėšomis. Jau ne krizė, o moralinis bankrotas.
Valentinas Stundys, Seimo TS-LDK frakcijos seniūno pavaduotojas
