Girdėjom, kad mokytojų algos kils, kai bus geresni rezultatai. Sėdžiu ir svarstau – tai kaip mes tuos rezultatus pamatuosim, gerbiamieji? Čia galima leistis į begalines diskusijas, kas yra mokytojo darbo rezultatas. Pirma, kas šauna į galvą – geresnės moksleivių žinios. Taip, žinoma, tik jos pamatuojamos tų pačių mokytojų vertinimais. Taigi, gal visai paprasta – nori geresnės algos – rašyk aukštesnį pažymį?
O gal sakysit – egzaminai viską parodys? Turbūt, tik ta mūsų egzaminavimo sistema be perstojo reformuojama taip, kad kol kas naudą matau tik tiems, kurie uždirba iš moksleivių ir jų tėvų baimių – repetitoriams, farmacininkams. Visiems kitiems nauda abejotina – aukštosios mokyklos dejuoja, moksleivių tėvai skaičiuoja likusius eurus, o vaikai ilgai neatsigauna po šoko. Apie mokytojus nekalbu – egzaminų sistemos reforma kasmet reiškia augantį nepasitikėjimą mokytojais, jų gebėjimais ir noru dirbti.
Tai pagal ką didinsim tą mokytojo algą? Gal pagal mokinių skaičių? Kažin kiek lietuvių vaikų šiemet mokslo metus pradės ne savo gimtąja kalba Airijoje, Ispanijoje ar sename gerame Londone?
Gal mokytojų darbą galėtume vertinti pagal pravestų pamokų skaičių? Pagarba tai 70-metei mokytojai, kuri visą savo 50 metų darbo laiką praleido toje pat mokykloje ir šiandien planšetiniuose kompiuteriuose ir interneto platybėse paskendusiems dešimtokams vėl bandys parodyti Mačernio poezijos grožį.
Gal mokytojų darbą galima vertinti pagal ekonominių rodiklių augimą (protingi uždirba daugiau?), pagal sukuriamą BVP, pagal nusikalstamumo didėjimą ar mažėjimą? Bet tada policija, Vyriausybė ir Seimas turbūt galėtų eiti ilgų neatlygintinų atostogų.
O gal mokytojų darbo kokybę gali įvertinti aukštosios mokyklos? Nureformuotos, praradę savo prestižą, priverstos verstis per galvą ne dėl žinių kokybės, o dėl studentų skaičiaus... Apkaltintos lėšų švaistymu, nesąžiningu jų naudojimu, nebedrįstančios pasivadinti „Alma mater“, vien tik „biudžetinių asignavimų naudotoju“.
Jei būtų mano valia, aš mokytojų darbą vertinčiau labai paprastai. Jei žmogus šiandien vis dar dirba mokytoju ar dėstytoju Lietuvoje, reiškia jis yra savo darbo entuziastas. Jei jis iki šiol nesurado geriau apmokamo, lengvesnio, ramesnio darbo, manau, jis pats tikriausias mokyklos patriotas.
Todėl, nors ir neramia širdim, bet vis tiek sveikinu jus visus ir kiekvieną atskirai su Mokslo ir žinių diena. Žinau, kad žmogaus atkaklumas ir tikėjimas yra stipresnis už bet kokią sistemą, todėl viliuosi, kad pagaliau ateis ta diena, kai mokytojo profesijos pavadinimą rašysime didžiąja raide.
Mieli moksleiviai ir studentai, sveikindamas jus prasidedant mokslo metams, kviečiu prisiminti savo esamus ir buvusius Mokytojus. Tegul pagarba jiems duos pradžią tiems „geresniems rezultatams“ mokytojo darbe.
Mokykimės ir išmokime!
Valerijus Simulik yra Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.
