Viena vertus, nauji mokesčiai turėtų pasitarnauti geram tikslui ir turėtų patikti bene didžiausiam rinkėjų ratui – padidinus ar įvedus naujus mokesčius surinktos lėšos turėtų būti skirtos pensijų kompensavimui, taip palengvinant gyvenimą mūsų senjorams, kuriems tikrai nelengva galą su galu sudurti.
Kita vertus, naujai projektuojami mokesčiai greičiausiai paliestų tuos pačius senjorus bukuoju lazdos galu. Manau, kad įvedus mokesčius už automobilį, ne vienas pensinio amžiaus sulaukęs žmogus būtų priverstas atsisakyti paskutinio patogumo ir į sodą ar pas vaikus keliauti visuomeniniu transportu arba pėsčiomis. Sutikit, kad ketinimas iš šiandieninės pensijos susimokėti dar vieną papildomą mokestį prilygsta utopijai.
Valstybė ir atskiros institucijos skolinasi labai brangiai, o skolina už katino ašaras. Tad kodėl nepasiskolinus patiems iš savęs už tuos pačius mažus procentus?
Esu tikras, kad mūsų valstybėje tikrai nėra išsemtas rezervas sutaupyti lėšų sunkiai besiverčiantiems pensininkams. Tie, kurie domisi, žino, kad valstybė ir atskiros institucijos skolinasi labai brangiai, o skolina už katino ašaras. Tad kodėl nepasiskolinus patiems iš savęs už tuos pačius mažus procentus?
Išleistume turbūt tūkstančius kartų mažiau biudžeto lėšų, negu sumažinę algas visiems Seimo nariams iki gyvos galvos. Bet ar tai bus naudinga? Na, pensininkams pensijas gal ir kompensuotume, bet ar nesuardytume susiklosčiusios finansinių srautų sistemos, kuri išaugina tiek gražių užmiesčio vilų ir prabangių automobilių?
Pažvelkime į kitą pusę. Turime valstybės akcijų pelningose įmonėse. Pelnas reiškia, kad kartą per metus akcininkai „nusigraibo grietinėlę“ – gauna dividendus. Valstybė taip pat graibo tą grietinėlę, tad kodėl jos nepaskyrus pensijų kompensavimui?
Pateikiau tik pora pavyzdžių, kaip ūkiškai mąstant galima išspręsti klausimą dėl pensijų kompensavimo. Tuo tarpu dabartiniai mūsų vadovai kažkodėl norėdami duoti, kita ranka iš tų pačių pensininkų siekia atimti. Mūsų žmonės nėra tokie turtingi, kad ant jų pečių būtų galima nesižvalgant krauti naujus mokesčius. Tuo labiau, kad norint sutaupyti, tereikia elementaraus ūkiškumo ir noro sutvarkyti.
Todėl grįžtu prie klausimo, nuo kurio pradėjau ir kuris peršasi stebint diskusijas – kodėl tos diskusijos prasidėjo būtent dabar? Galbūt tai susiję su artėjančiais rinkimais ir tarnauja kaip dūmų uždanga, kuri slepia nuo mūsų akių svarbius klausimus?
Todėl šiemet sveikindamas jus visus su mūsų valstybės gimtadieniu, noriu paprastai ir žmogiškai palinkėti – tegul mūsų valstybėje bus daugiau dirbančių, o ne kalbančių, tegul pakaks nuoširdaus noro tikrai pagerinti gyvenimą, o ne vien skleisti dūmų uždangas, o tai ir akis labai graužia, ir kvapas ne kažin koks.
Valerijus Simulikas yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys
