Norisi tikėti, kad taip ir yra, bet ar iš tiesų tuos kasdienius egzaminus išlaikome, ar nesislapstome už fasadinių tolerancijos ir demokratijos deklaracijų, o iš tiesų elgiamės, kaip narvelyje tupinčios kanarėlės.
Gal mažai kas jau prisimena šių metų pavasario pradžioje kilusią isteriją, kada tuometinis Akademinės etikos ir procedūrų tarnybos vadovas Virgilijus Sadauskas savo FB profilyje paskelbė, kad paskirs 1000 eurų mokslinių tyrimų finansavimui, tam, kad istoriniu požiūriu būtų ištirta, ar buvo žydų tautybės asmenų, kurie kolaboravo su sovietiniu režimu ir prisidėjo prie represijų, trėmimų, kuriuos patyrė Lietuvos gyventojai. Nekaltos istorinio teisingumo paieškos virto didele audra. Vigilijus Sadauskas buvo apkaltintas antisemitizmo kurstymu, nedelsiant atleistas iš užimamų pareigų 74 Seimo narių balsų dauguma.
Į smerkiančiųjų chorą nedelsiant įsijungė Lietuvos žydų bendruomenės atstovai ir kaip nebūtų keista, save liberale prisistatanti Aušrinė Armonaitė. Kam jau kam, bet liberalams tikrai turi rūpėti objektyvus istorinis vertinimas. Liberalas visada bus prieš dvigubus standartus ir niekada nesitaikstys, jog demokratinėje visuomenėje egzistuoja temos tabu, kurių niekam nevalia liesti, netgi moksliniais tikslais. Visgi tokie radikalaus elgesio motyvai sunkiai paaiškinami sveiku protu. O gal tuos piktuosius kritikus tiesiog kausto baimė, kad tokia istorinių tyrinėjimų iniciatyva, atskleis nepalankių faktų apie jų pačių artimųjų veiklą?
Norint nuraminti emocijas reikia labai aiškiai įvardinti, kad ne tautos darė nusikaltimus, o konkretūs asmenys. Sutiksite, kad niekas neturi teisės teigti, kad lietuvių tauta „žydšaudžiai“, kai šimtai, tūkstančiai lietuvių tuo metu gelbėjo žydus. Lygiai taip pat niekas neturi teisės sakyti, kad „ žydai žudė lietuvius“ arba „rusai žudė lietuvius“. Tuo sudėtingu istoriniu laikotarpiu, norint objektyviai suprasti ir įvertinti, tiesiog svarbu, kad asmenys vykdę nusikaltimus prieš žmoniją, būtų atskleisti ir visiškai nesvarbu, kokios tautybės jie buvo.
O gal tuos piktuosius kritikus tiesiog kausto baimė, kad tokia istorinių tyrinėjimų iniciatyva atskleis nepalankių faktų apie jų pačių artimųjų veiklą?
Tik žinodami savo sudėtingą istoriją, jos patogiai nenutylėdami, nepataikaudami, galėsime jaustis laisvi ir tvirtai kurti savo ateitį. Jeigu Izraelio valstybė, gerbdama savo istorinę atmintį, jau seniai išsiaiškino ir nustatė įvairių tautybių asmenis, kurie dalyvavo holokauste ir padarė didžiausius nusikaltimus žmonijai. Lygiai taip pat Lietuva turi teisę aiškiai žinoti, kurie asmenys nusikalto vykdant tautos genocidą, ir nesvarbu, kokios tautybės tai asmenys būtų, rusai, žydai ar lietuviai.
Vigilijus Sadauskas, pasiūlydamas pasidomėti, ar tarp tokių nusikaltėlių nebuvo žydų tautybės asmenų, buvo sutryptas su žemėmis ir prarado valstybinį postą. Kadangi, jokių postų neturiu ir nėra iš kur mane atleisti, bet kartu noriu, kad mes oriai ir objektyviai, be nutylėjimų žiūrėtume į savo istoriją, esu pasiruošęs dar prisidėti 1000 euru, jau prie Vigilijaus Sadausko numatytos sumos, istoriniams tyrinėjimams ir moksliniam darbui, kuris padėtų nustatyti, ar buvo žydų tautybės asmenų, kurie prisidėjo prie Lietuvos gyventojų represijų ir trėmimų.
Taip pat mokslinių studijų vertas klausimas, kodėl įvairiuose pasaulio kraštuose, įvairiais istoriniais laikotarpiais žydų bendruomenė patirdavo daug neapykantos, pykčio ir smurto protrūkių iš vietinių gyventojų? Ir kaip ši tauta, ilgus metus neturėdama savo valstybės, sugebėjo išlikti ir išsaugoti savo identitetą? Tik gerai žinodami savo istoriją būsime laisvi ir nepalaužiami. Ar žydų tauta nori, kad lietuviai būtų laisvi? Manau, kad taip.
Vidmantas Martikonis yra Vilniaus miesto Tarybos narys.
