Pagirtinas ir svarbus tikslas, kurio įgyvendinimui reikia plataus politinio palaikymo Seime. Kad jo kol kas trūksta, parodė miškų urėdijų pertvarkos svarstymas Seime. Tiksliau sakant svarstymas neprasidėjo, nes seimo nariai neleido net pristatyti projekto. Kita vertus, nereikėtų užsižaisti tik įmonių skaičiaus mažinimu. Visuomenei kur kas svarbiau, kaip efektyviai valstybinės įmonės veiks, kokią naudą jos teiks žmonėms ir valstybės biudžetui, kiek kokybiškos bus jų paslaugos.
Premjeras pripažįsta, kad valstybinis ūkis daug kur apleistas ir veikia neefektyviai. Tačiau jo vadovaujamos Vyriausybės kai kurie nariai savo iniciatyvomis suka visai į kitą pusę.
Sveikatos apsaugos ministras pasitaręs su specialistais, labiau pasigilinęs į esamą situaciją, jau kurį laiką pritilo dėl alkoholio parduotuvių valstybinio monopolio kūrimo. Tačiau visai šviežiai paleido naują idėją – įkurti valstybinę įmonę, kuri vykdytų vaistų pirkimus Lietuvos ligoninėms. Tokiu būdu ministras tikisi pigiau ir skaidriau pirkti vaistus Lietuvos gydymo įstaigoms.
Pasirinkus netinkamas priemones geri norai subliūkšta, o situacija tik dar labiau pablogėja. Panašu, kad taip gali nutikti ir šį kartą. Logiška, kad centralizuotai perkant medikamentus didesniais kiekiais, gali nupirkti už mažesnę kainą. Tačiau nereikia užmiršti, kad atsiradęs valstybinis tarpininkas tarp farmacinių kompanijų ir gydymo įstaigų irgi turės būti finansuojamas. Jeigu tai bus biudžetinė organizacija, tai ji bus finansuojama iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.
Jeigu bus pasirinktas valstybinės įmonės modelis, ji turės save išlaikyti iš veiklos pajamų. O tai reiškia, kad atsiras tarpininko antkainis, kuris didins vaistų kainą. Dar sudėtingiau suvokti, kaip bus organizuojamas nupirktų vaistų paskirstymas gydymo įstaigoms. Visada kažkam kažko trūks, kažkam bus nupirkta ne to ko reikėjo. Susidariusi situacija labai jau panaši į planinės ekonomikos laikus, kurios pagrindiniai atributai buvo deficitas ir „blatas“.
Įtikėję visagalės valdžios neklystamumu, dar toliau nuėjo su savo pasiūlymais Premjero partijos atstovai. Susirūpino dėl privačios žiniasklaidos. Pabandę įstatymais nustatyti, kad pirmajame tituliniame laikraščio puslapyje negalėtų būti spausdinamos užuojautos mirusiųjų artimiesiems (negatyvi informacija) bei loterijų rezultatai (negatyvi informacija visiems pralaimėjusiems), suprato, kad yra paprastesnis kelias, kaip pasiekti savo tikslą.
Tarp valstiečių žaliųjų pasigirdo siūlymų turėti oficialią valstybinę televiziją, laikraštį, internetinį portalą. Bingo! Tiesiog eiti diktatorių pramintu keliu. Tik teisinga, pozityvi informacija. Jokios kritikos, jokio kenkimo šaliai, jos valdžiai ir žmonėms. Viskas kontroliuojama.
Visgi labai norėčiau tikėti, kad visa tai nebus realizuojama. O jeigu realiame gyvenime yra susikaupusi tokia didelė energija drausti, riboti, kontroliuoti, reguliuoti, siūlyčiau ją panaudoti prasmingai. Mieli daugumos atstovai pirmiausiai uždrauskite įvairioms valstybinėms įstaigoms neefektyviai naudoti joms pavestus asignavimus. Taip pat uždrauskite verslą kontroliuojančioms ir prižiūrinčioms įstaigoms savivaliauti, piktnaudžiauti ir statyti barjerus ten, kur ateina investicijos ir kuriamos gerai apmokamos darbo vietos. O jeigu nežinote kaip tai padaryti, kreipkitės į Vilniaus miesto savivaldybę.
Vidmantas Martikonis yra Vilniaus miesto tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas
