Dar vėliau Vyriausybėje ir Seime atsiranda proginės iniciatyvos, kurios dažnu atveju baigiasi didesniu reguliavimu arba naujais mokesčiais, ar esamu mokesčių padidinimu. Masinės psichozės fone nutinka ir gerų dalykų. Už kilusį skandalą atsakingos institucijos ima su didžiausia energija ir entuziazmu dirbti savo darbą, ieškodamos naujų pažeidėjų ir bet kokia kaina besistengdamos įrodyti, kad jos visada labai gerai dirba ir neturi būti baudžiamos. Proginis aktyvumas duoda savo rezultatų.
Kontroliuojantys pareigūnai atranda naujų proginių pažeidėjų ir taip pateisina savo buvimą. Kėdės ir galvos išsaugotos. Vėliau užmiegama. Iki kito skandalo. Jeigu kilusio skandalo purslai nusirita iki teisėsaugos ir teismų, tai po daugelio metų, kai visi buvusį skandalą pamiršę ir pamaitinti jau naujais skandalais, išgirsta galutinius teismų verdiktus, kurie dažnai nebūna drastiški skandalus sukėlusių asmenų atžvilgiu.
Etaloniniu skandalo pavyzdžiu galima laikyti „Grigeo Klaipėda“ pastarojo meto įvykius. Teisėsaugininkai fiksavo sunkiai protu suvokiamą situaciją. Socialiai atsakingos įmonės įvaizdį daug metų kūrusi įmonė, įžūliausiu būdu savo gamybinėmis atliekomis teršė Kuršių marių vandenį. Vyksta tyrimas, kurio metu bandoma išsiaiškinti ir nustatyti kaltus šioje purvinoje istorijoje, taip pat sužinoti kiek ilgai tokia nelegali veikla buvo vykdoma. Viešoji erdvė buvo užpildyta įvairiausių vertinimų, sąmokslų teorijų, siūlymų nacionalizuoti įmonę. Netrūko ir pilietinių akcijų, kurių metu buvo siūlomą boikotuoti įmonės gaminamą produkciją, nepirkti „Grigeo“ tualetinio popieriaus ir kitų gaminių. Įmonės savininkas ir vadovai teisinosi, atsiprašinėjo visuomenės, pažadėjo įsteigti fondą, kuris rūpinsis Kuršių mariomis.
Nors atsakingos valstybės tarnybos dar tik aiškinasi galimo nusikaltimo visuomenei ir galimos žalos gamtai mastą, tačiau šis tualetinio popieriaus skandalas jau apnuogino kitas mūsų valstybės valdymo problemas, apie kurias šiandien niekas nekalba.
Kad jie be teismo leidimo galėtų patekti į bet kurią privačią nuosavybę, pasiimti bet kokius įmonės dokumentus.
Iki skandalo Lietuvos aplinkosaugininkai gyveno ramiai. Kontrolės sistema dirbo įprastai. Atrodė, kad jokių didesnių problemų aplinkosauginėje srityje neturėjome. Na nebent, kartais nuo karto, į gamtosaugininkų rankas įkliūdavo vienas kitas brakonierius. Po „Grigeo“ įvykio visi sujudo. Prasidėjo masiniai proginiai patikrinimai. Ir staiga paaiškėjo, kad į Nerį „Vilniaus vandenų“ vamzdžiu leidžiamos plastiko drožlės. Kompanijos „Esco“ teritorijoje aptiktas įtartinas šulinys. Dar vienas taršos plastiku šaltinis aptiktas Liepsnos g. Vilniuje. „Nordic sugar Kėdainiai“ nuotekų išleistuvas užpildytas užterštomis nuotekomis. Taršos skandalas Utenoje, nes įmonės teritorijoje pastebėti užteršti vandens grioviai. Nebūtų „Grigeo“ masto įvykių, greičiausiai nebūtų aptikta ir po to sekusių naujų taršos šaltinių. Ką tai reiškia? Kad visa valstybės aplinkosaugos kontrolės sistema dirba tik progomis, kada reikia išvalyti savo mundurą ir pateisinti savo buvimą. Dirba tik tada, kada reikia kovoti už savo kėdes ir galvas. Tokie proginiai pasirodymai signalizuoja, kad valstybės aplinkosaugos sistemoje nėra sistemos arba, kad egzistuoja susitaikymas ir prisitaikymas prie esamos situacijos.
Proginių pasirodymų bei noro pasišildyti „Grigeo“ gaisro liepsnose nepraleidžia ir aukščiausios valdžios institucijos bei atskiri politikai. Štai, seimo narys L.Balsys siūlo įkurti ekologinę policiją, Aplinkos ministras K.Mažeika siūlo kovoje su tarša pasitelkti policijos pajėgas. Vyriausybė skubos tvarka Seimui teikia aplinkosauginių įstatymų paketą. Kurio esmė yra padidinti taršos mokesčius visoms šalies įmonėms bei suteikti daugiau galių aplinkosaugininkams. Kad jie be teismo leidimo galėtų patekti į bet kurią privačią nuosavybę, pasiimti bet kokius įmonės dokumentus. Lengvo chaoso ir psichozės fone greičiausiai bus pritarta visiems įstatymams be jokios diskusijos. Ar tai padarys mūsų aplinką švaresnę, labai didelis klausimas, nes, kaip rodo šių dienų realybė, kad aplinkosaugininkai ir su esamais įgaliojimais gali dirbti efektyviai ir gaudyti pažeidėjus, jeigu tik noro turi ir padai svyla. Viena tik aišku, kad Lietuvoje bus dar daugiau reguliavimo ir teisių nepaisymo bei padidės dar vieni mokesčiai. Su piktybiniais pažeidėjais reikia elgtis griežtai ir be kompromisų. Bet kodėl Lietuvoje taip yra, kad už vieną nesąžiningą turi šimtas sąžiningų žmonių susimokėti?
