Per pastaruosius keturis metus, kariuomenės poligonų plotą ketinama išplėsti dvigubai. Pavyzdžiui, Pabradės poligono plotą nuo 85 kv. km ketinama padidinti iki 176 kv. km. Iki 2022 metų Gaižiūnų poligono teritorija bus išplėsta nuo 52 kv. km iki 125 kv. km. Šių poligonų rekonstrukcijai bus išleista apie 80 milijonų eurų.
Pagal plotą Pabradės karinis poligonas bus didesnis negu Lichtenšteino Karalystė – 160 kv. km.
O jeigu dar pridėjus Gaižiūnų poligoną Jonavos rajone ir kitas teritorijas, tai kariškių užimtos teritorijos mūsų valstybėje savo plotu jau didesnės negu visa Maltos sala.
Pagal plotą Pabradės karinis poligonas bus didesnis negu Lichtenšteino Karalystė – 160 kv. km.
Pasirodo ir tai negana. Apetitas kyla bevalgant. Kariškiams prireikė dar septinto poligono.
Buvo nusitaikę į Žemaitijos miškus ir laukus. Vietinė bendruomenė pasipriešino tokiems planams. Nes poligono atsiradimas yra susijęs su daugybę suvaržymų, draudimų toje teritorijoje lankytis. Net grybauti draudžiama savo šalies miškuose. Jau nekalbant apie vietinių žmonių ūkinės veiklos suvaržymus.
Lieka atkaklius žemaičius pasveikinti, kad jie tvirtai pasipriešino kariuomenės planams ir išsaugojo žmonėms miškus ir gamtą.
Dabar kariškių akys nukrypo į Varėnos rajoną. Ten, kur auga patys gražiausi ir turtingiausi Lietuvos miškai. Valstybė juos saugo ir puoselėja. Tam yra įsteigusi Dzūkijos nacionalinį parką, kuris užima apie 55 kv. km. Kariškiai nori atimti bent trečdalį. Gražiausi Lietuvos miškai, Dzūkijos pušynai liks neprieinami paprastiems žmonėms, nes čia šeimininkaus kariškiai.
Lieka atkaklius žemaičius pasveikinti, kad jie tvirtai pasipriešino kariuomenės planams ir išsaugojo žmonėms miškus ir gamtą.
Jeigu tokiais tempais toliau, tai neužilgo visa Lietuva bus aptverta, kaip vienas karinis poligonas. Ar tikrai kariškiai racionaliai išnaudoja jau esamus užimtus plotus? Ar tikrai reikia atiminėti iš savų žmonių dar daugiau nuostabių gamtos kampelių?
Žemaičiai apsigynė, gal ir dzūkams pavyks?
Čia dejuoja, kad Lietuvos miškus iškirs. Matau didesnį pavojų. Likę Lietuvos miškai bus aptverti kariniais kordonais, atėję grybų ieškoti ar tiesiog grynu oru pakvėpuoti žmonės, ten bus neįleidžiami.
Čia dejuoja, kad Lietuvos miškus iškirs. Matau didesnį pavojų.
Labai dažnai žmonės užduoda elementarų klausimą, kodėl nuolat gerėjant valstybės ekonomikai, taip sparčiai negerėja žmonių asmeninis gyvenimas? Vienas iš atsakymų yra tai, kad jau daugelį metų valdžia šį ekonominį kilimą sunaudoja krašto apsaugos išlaidoms didinti.
Kažkada buvo užsibrėžta, kad kariuomenės išlaidų finansavimas turi būti 2 procentai nuo BVP. Tai pasiekta. Dabar jau kalbama apie 2,5 procento. Tai yra labai reikšmingi pinigai visuomenei. Reikia pripažinti, kad taip dosniai finansuojant krašto apsaugą, nebelieka skirti daugiau pinigų kitoms svarbioms sritims.
Kažkada buvo užsibrėžta, kad kariuomenės išlaidų finansavimas turi būti 2 procentai nuo BVP. Tai pasiekta. Dabar jau kalbama apie 2,5 procento.
Ar tikrai jau pakankamai skiriame medicinai, švietimui, socialinei apsaugai, kad galime nesidairydami kiekvienais metų šimtais milijonų didinti pinigus kariniams tikslams?
Ar tai yra temos, kuriomis vengiama šnekėti?
Ir kas gali pasakyti šioje valstybėje, kada krašto apsaugos finansavimui jau bus gana? Kada kariuomenė jau bus aukščiausio lygio ir perteklinis finansavimas nebeturės prasmės? Pagaliau, ar skiriami dideli biudžeto pinigai, tikrai mus daro saugesniais? Pastaruoju metu labai daug išleidžiama betonui, geležims, bet ne smegenims stiprinti. Galime būti apsiginklavę nuo galvos iki kojų, bet tai nieko nereiškia, jeigu neugdysime patriotiškumo. Ne kumštis ir technologijos, o žmonių atsidavimas savo šaliai ir noras ją ginti, turi būti mūsų pagrindinė stiprybė.
Ar tai yra temos, kuriomis vengiama šnekėti?
Pavyzdžiui, Vokietija, gynybos reikmėms skiria apie 1,2 procento savo BVP. Kitus išleidžia savo visuomenės gerovei kurti.
O, mūsų valdžia, elgiasi, kaip nusigyvenę plikbajoriai. Sėda lošti kortomis su kitais bajorais, nors turto ir pinigų, tiek kiek jie neturi.
O tie, kurie ir turi, už plikbajorius protingiau elgiasi.
Pavyzdžiui, Vokietija, gynybos reikmėms skiria apie 1,2 procento savo BVP. Kitus išleidžia savo visuomenės gerovei kurti.
Vidmantas Martikonis yra buvęs Vilniaus miesto tarybos narys.