Įvairūs ekspertai dar ilgai vertins, komentuos, kas pasikeitė, kas gerai, o kas blogai. Man susipažinus su pagrindiniais sprendimais mokesčių srityje, peršasi keli klausimai:
- Kodėl pas mus, tai ką galima padaryti paprasčiau, daroma sudėtingiau? Juk kuo sudėtingesni įstatymai, tuo daugiau nesusipratimų ir galimybių juos apeiti.
- Koks tokios reformos strateginis tikslas? Ekonomikos skatinimas – ne. Nes viena darbo vieta kainuos tiek pat. Didesnės žmonių pajamos – ne. Nes žmogaus atlyginimas padidės labai minimaliai. Didesnis socialinis teisingumas – ne.
Nes didesnis 27 proc. tarifas bus taikomas tik tiems, kurie per mėn. uždirba daugiau, kaip 10 tūkst. eurų. O tokių Lietuvoje sunku surasti. Didesnės žmonių galimybės susitaupyti ateičiai – ne. Nes „Sodra“ didesnės, kaip 600 Eur pensijos nemokės, kiek tu be uždirbtum. O galimybės žmogui kaupti senatvei investuojant į NT ar akcijas ir toliau lieka apsunkintos.
Sunku pavadinti reforma veiksmus, kada vienas mokestis perkeliamas iš vienos kišenės į kitą ir dar pakoreguojami vieno mokesčio tarifai. Greičiau, tai mokestinis eksperimentas. Bet jeigu norite eksperimentuoti ponai, tai treniruokitės pirmiausia ant savų, prie ko čia mes, mokesčių mokėtojai.
Ir visgi vieną pliusą Lietuvos mokestinės politikos architektai užsidės. Galės drąsiai Briuseliui raportuoti, kad atlyginimai ant popieriaus pas mus ženkliai pakilo. Bet ir vėl, prie ko čia mes...
Vidmantas Martikonis yra Vilniaus miesto savivaldybės narys.
