Kalbu apie Seimo sprendimą susimažinti išlaidas, susijusias su parlamentine veikla. Sprendimas – it Davido Copperfieldo triukas: atliekamas maskuojamas judesys, sukuriama iliuzija, kad būtų pasiektas visai kitas tikslas. Ateinančių metų priedai sumažinami, tačiau jau nuo 2011 metų jie išaugs. Tai atsitiks automatiškai – įstatymų leidėjams nebereikės pridėti rankų. Tai liečia ir Seimo pirmininkę, kuri dedasi esanti jautri žmonių spaudimui.
Suprantama, kad Seimo narių priedų sumažinimas neprisidės nei prie biudžeto, nei prie „Sodros“ išgelbėjimo – valstybės mastu sumos juokingai menkos. Užtat šis sprendimas turi simbolinę reikšmę.
Gyventojų pasitikėjimas politinėmis partijomis, parlamentu, visomis demokratinėmis valstybės institucijomis smunka ir artimu metu gali pasiekti kritinę ribą.
Lietuvoje kiekvieną dieną vien pagal oficialią statistiką maždaug tūkstantis žmonių netenka darbo. Neišvengiamai tenka mažinti pensijas ir kitas socialines išmokas, kurios ir taip dažnai užtikrina tik varganą pragyvenimą. Nors, žinoma, padėties neverta dramatizuoti. Ir prieš 10 metų, ir prieš 15 metų žmonės gyveno, nors visuomenė buvo skurdesnė, palyginti su dabartinio sunkmečio pakąsta valstybe. Tačiau vienas dalykas visuomenei nepriimtinas – tai aštrus teisingumo deficitas. Jis labai išryškėja būtent tokiu metu Seimui priimant tokius sprendimus.
Simboliška ir tai, kaip Seimas suvokia ir sprendžia parlamentinių išlaidų problemą. Viena vertus, nors 2011 metais Lietuvai prognozuojamas nežymus ekonomikos augimas, bendrasis vidaus produktas tais metais jokiu būdu nepasieks 2009–ųjų lygio. Todėl nesuprantama, kuo galėtų būti pagrįstas minėtų išlaidų augimas. Kita vertus, šienaudamas visas kitas išmokas Seimas nenumato, kad ateityje jos savaime didės, juoba – kad didės daugiau, nei buvo nurėžta.
Keista ir tai, kad Seimo nariai nesugeba paaiškinti, kokios išlaidos būtinos jų veiklai. Tūkstantis litų šen, tūkstantis ten – rėžiama iš akies. Pavyzdžiui, net pastaruoju metu dalis Seimo narių už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirkdavo knygas, kurias dovanodavo kaimo bibliotekoms. Skamba gražiai, tačiau, kita vertus, tai yra tiesiog savireklama už valstybės pinigus, ir dar neapmokestinamus. Ar sunkmečiu be tokių išlaidų tikrai neįmanoma apsieiti? Seimo nariams palikta galimybė nuomotis automobilį išperkamosios nuomos būdu, galiausiai pasiliekant jį sau.
Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento analizė apie įvairių valstybių parlamentarų išlaidas transportui atskleidė, kad tokios praktikos nėra nė vienoje Europos valstybėje. Nėra Europoje tokių papročių, kad už rinkėjų pinigus būtų galima važinėti kur nori ir kada nori – keliones paprastai apibrėžia griežtos taisyklės.
Seimo narių padėjėjai – atskira tema. Tikiu, kad daugelis jų yra puikūs ir sąžiningi darbuotojai. Kita vertus, vieša paslaptis, kad dalis padėjėjų įdarbinama sprendžiant ne Seimo nario veiklos efektyvumo, o visai kitas problemas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė pripažino, kad Seimo nariui įmanoma išsiversti ir su vienu padėjėju – tačiau vis vien palikti trys. Padėjėjų darbas susijęs su konkrečiu Seimo nariu, todėl po penkerių metų su pareigomis dažnai tenka atsisveikinti, be to, padėjėjais dažnai dirbama puse ar net ketvirtadaliu etato. Kiek tokie padėjėjai prisideda prie Seimo kvalifikacijos, intelektinio potencialo augimo? Seimas šiandien nėra pajėgus kaip lygus partneris diskutuoti su Vyriausybe ir jos institucijomis. Daug naudingiau būtų stiprinti profesionalių Seimo patarėjų, aukščiausios kvalifikacijos savo srities žinovų korpusą komitetuose ir departamentuose – suburti žmones, kurie iš tikrųjų gali patarti.
Taip, kaip buvo balsuota dėl parlamentinių išlaidų – vienbalsiai, be vienintelio susilaikiusio ir be vienintelio balso „prieš“, Seime balsuojama itin retai. Tačiau šis balsavimas buvo būtent toks. Kažin ar čia tas pavyzdys, kai galima džiaugtis glaudžia partijų vienybe.
Svarbiausia čia – ne pinigai. Gyventojų pasitikėjimas politinėmis partijomis, parlamentu, visomis demokratinėmis valstybės institucijomis smunka ir artimu metu gali pasiekti kritinę ribą. Tokie sprendimai toliau tirpdo gyventojų pasitikėjimą.
