Tačiau yra tokia atskira padermė tokių, kurie neužsičiaupdami kalba apie „meilę artimui savo“, vertybes bei atlaidumą, tačiau už saldžių žodelių bei šypsenų slepiasi sunkiai sutramdomas noras kišti savo įsitikinimus per prievartą, nepakantumas kitaip mąstantiems bei kitaip gyvenantiems. Nerandu tikslesnio apibūdinimo tokiems, kaip senas geras žodis „davatka“.
Štai čia prieš keletą dienų televizinis kunigas, saldžių knygų skambiais pavadinimais autorius, toks bažnyčios influenceris, savo feisbuko paskyroje pasidalino kvietimu pasirašyti dvi peticijas. Viena prieš vienos lyties partnerystę, kita prieš „Europos tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“.
Ten dar buvo prirašyta visokiausių dalykų. Apie grėsmes tradicinėms vertybėms bei tai, kaip „mažumos“ diktuos sąlygas „daugumoms“ ir taip toliau. Peticijų tikslas būtų užkirsti kelią vienos lyties partnerystės įteisinimui Lietuvoje bei sustabdyti konvenciją, kuri kaip ir turėtų kovoti su lyčių stereotipais, tokiais kaip „bobos vieta prie puodų“ bei „geriausiai moteris save realizuoja gimdydama vaikus ir būdama namų šeimininkė“.
Kitais žodžiais išvertus visą tą kvietimą, jo prasmė būtų tokia, kad yra dalis žmonių, kurie yra menkaverčiai, ir jiems nereikėtų turėti mums įprastų teisių.
Nenuostabu, kad nemažai žmonių pasipiktino ir apie tai parašė komentaruose. Įrašą teko ištrinti ir kvietimą pavadinti ne kvietimu pasirašyti peticijas, o „kvietimu diskusijai“. Kas yra juokingiausia, kad „kvietimas diskusijai“ atsirado tik jau išjungus komentarus, kad „diskusijoje“ dalyvauti galėtų tik viena pusė.
Kas yra juokingiausia, kad „kvietimas diskusijai“ atsirado tik jau išjungus komentarus, kad „diskusijoje“ dalyvauti galėtų tik viena pusė
Po to buvo kalbų apie žodžio bei nuomonės laisves. Pasirodo, „tai tik nuomonė“. „O ką, jau negalima turėti kitokios nuomonės?“. Na, žinoma, galima turėti kokias tik nori nuomones, bet kai esi viešas asmuo ir po savo gerai atidirbta šypsenėle bei kalbelėmis apie „meilę“ reiški nuomonę, kad dalis žmonių, kurie galbūt net eina klausyti tavo pamokslų per mišias, yra menkaverčiai, „mažiau žmonės“, tai nenuostabu, kad ne visi su tavo nuomone sutinka.
Na, o dabar apie dalykus ir prieš ką čia tas davatkų kryžiaus žygis su tomis peticijomis turėjo būti.
Tai pradėkime nuo vienos lyties asmenų partnerystės. Tai yra tik teisinis dalykas, niekas nesikesina į „šventąjį santuokos sakramentą“ ar „šeimos vertybes“. Tiesiog galimybė žmonėms teisiškai įtvirtinti savo santykius, kad tarkim „skyrybų“ atveju galėtų tvarkingai pasidalinti kartu užgyventą turtą.
Kuo tai kam nors kliudo? Kuo tai prieštarauja kokiems nors Kristaus mokymams? Koks kieno reikalas? Bet ne, užbėkime už akių ir UŽDRAUSKIME turėti tokią galimybę, nes ten tie homoseksualai tuoj jau čia ant altoriaus užlips. Toks vaizdas, tarsi ketintų du vyrai su suknelėmis eiti į bažnyčią ir liepti kunigui juos sutuokti. Na, arba dvi moterys su kelnėmis.
UŽDRAUSKIME turėti tokią galimybę, nes ten tie homoseksualai tuoj jau čia ant altoriaus užlips. Toks vaizdas, tarsi ketintų du vyrai su suknelėmis eiti į bažnyčią ir liepti kunigui juos sutuokti
O toliau seka ta „Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“. Čia kažkas įžvelgė genderizmo pavojų. Tai aišku, kadangi niekas iš tų peticijos pasirašinėtojų nėra skaitę, apie ką tas dokumentas, tai labai lengva buvo minkštagalvius mobilizuoti „kovai su blogio jėgomis“.
Nes čia ir berniukams lieps su lėlėmis žaisti, o mergaites su kareivėliais, jau čia žiūrėk, nespėsime apsidairyti, ir įrenginės mokyklose tualetus „kitoms lytims“, o per lytinio ugdymo pamokas aiškins penktoje klasėje, kad „gali pasirinkti savo lytį“. Tikra sodoma-gomora, išties.
Tačiau nieko panašaus. Šiaip jau kuris laikas visiems turėtų būti aišku, kad moteris gali pasirinkti, tarkim, ne vaikų auginimą bei buvimą namų šeimininke, o, tarkim, rinktis karjerą, gyventi sau, gyventi taip, kaip ji nori. Moterys jau šimtą metų pas mus turi balsavimo teisę, gali, jei nori, nešioti kelnes ir ištekėjusioms moterims pas mus nereikia prisidengti galvos skaromis.
Ta konvencija tėra dar vienas biurokratinis formalumas, kuris praktiškai neturės jokios galios. Niekas neatiminės vaikų iš šeimų ir nedalins jų gėjams. Niekas nelieps daryti to, ko kas nors nenori, tiesiog tektų lyčių lygybę apibrėžti bendru sutarimu.
Pats blogiausias dalykas, kuris nutiks patvirtinus, tai keletas NVO galės laisviau rašyti visiškai niekam nereikalingus projektus, kokiems nors visiškai nulinio efektyvumo veiksmams „lyčių lygybei didinti“. Kokiems nors socialinės reklamos plakatams ar niekam neįdomiems seminarams, kad Europos Sąjunga duotų pinigų ir tie pinigai būtų išleisti pliusiuko ataskaitose užsidėjimui.
Mūsų vietiniams bažnyčioms kalbėtojams tai buvo dar viena proga priminti, kad kai kurie dalykai taip ir nedingo nuo tamsiųjų amžių
Viskas. Ir tam puikiausias pavyzdys yra Lenkija, kuriai kažkaip nekilo tokių baimių, kokias pas mus čia kursto kolorado juostelėmis feisbuko paskyrose pasidabinę veikėjai bei apsiputojusių davatkų minia. Nes jie puikiausiai žino, kad tai tik eilinis formalumas, kuris pas mus po truputį virsta dar viena praleista proga patylėti ir nepasirodyti kaip tamsiems viduramžių atsilikeliams.
O mūsų vietiniams bažnyčioms kalbėtojams dar viena proga priminti, kad kai kurie dalykai taip ir nedingo nuo tamsiųjų amžių. Kad po tais visais atsinaujinimo pažadais likęs tas pats noras kišti nosį ir reguliuoti svetimus gyvenimus bei trypti kitaip gyvenančius bei galvojančius.
