Tai jau antras skambus valdančiųjų akibrokštas, gilinant konfliktą dėl susitarimo švietimo srityje. O juk ant tos pačios bedugnės krašto, kaip ir švietimas, tebekybo sveikatos apsauga. Šios sritys dar ne komoje. Tačiau gali bet kada į ją nugrimzti.
Grįžkime prie švietimo. Kodėl antras akibrokštas?
Pirmas buvo tada, kai paaiškėjo, kad Vyriausybėje parengtas susitarimo juodraštis netenkina ne tik daugumos partijų, bet ir pačių valstiečių. Kurių deleguoti politikos profesionalai vyriausybėje ir rengė susitarimą.
Na, pyktis patys su savimi valdantieji tikrai moka. Jie pirmą kartą naujausioje Lietuvos istorijoje sugebėjo su savimi susipykti net ruošdami šių metų biudžetą. Iki šiol nėra buvę, kad valdančioji partija taip aršiai kovotų prieš savo deleguotus ministrus.
Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti Seimo narių sprendimą suburti darbo grupę, kuri užsiimtų tuo, kas nepavyko Vyriausybei. Sukūrėme grupę, jai vadovauti ėmėsi geriausiai švietimą LVŽS partijoje išmanantis Eugenijus Jovaiša.
Štai čia valdantieji šovė sau į koją antrą kartą. Dėl priežasčių apie kurias galima tik spėlioti, E. Jovaiša buvo priverstas palikti darbo grupę. O Ramūnas Karbauskis viešumoje pasakė išskirtinius žodžius – „Seimo nariai darbo grupę dėl švietimo subūrė to nesuderinę su Vyriausybe“. Baigiasi kadencija, o valdančiosios partijos lyderis taip ir nesuprato, kas yra aukščiau – Seimas ar Vyriausybė. Nors Konstitucijoje tai parašyta juodu ant balto.
Štai, tokie derybiniai valdančiųjų gebėjimai. Arba susitarimas pagal mane, arba visiškas ignoravimas.
Jūs tikite, kad taip prasidėję metai Seime gali būti produktyvūs? Premjeras Nacionalinio susitarimo dėl švietimo „gelbėjimo grupę“ vadina „beviltiška ir neperspektyvia“, R.Karbauskis meta savo postus Seime ir ruošiasi eiti į Lietuvą „tiesos apie savo gerus darbus“ skleisti. O lieka dar 8 mėnesiai, kuriuos iššvaistyti tokiose srityse kaip švietimas yra neleistina prabanga.
Viktorija Čmilytė-Nielsen yra Liberalų sąjūdžio pirmininkė, frakcijos Seime seniūnė
